Tekstai temoje ‘Jausmai’

***

Ar žinai, kodėl mes užsimerkiam ? – Kada miegam ? – Kada verkiam ? – Kada svajojam ? – Kada bučiuojames ? Todėl, kad patys gražiausi dalykai yra nematomi .

***

Mirtis yra verta to, kad gyventum, Gyvenimas vertas to, kad ieškotum, O meilė verta to, kad lauktum …

Rudenėjančios mintys.

Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi  šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys. Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti. Pavasarį atgimsiu naujai. Labanakt.

***

Aš matau, aš jaučiu, gausiu visko, ko geidžiu, – Eisiu drąsiai, dainuosiu garsiai, vėjas manęs nepavys. Tik atbėk manęs pasitikti, suteik mums progą skristi.  

***

Pavargau.  Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum. Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu? Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras. Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta. Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.

Rudens žodžiai

Ateina rudenys pre pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku – Viskas pasauly vieną kartą baigias. […]

***

Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas … Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu“ Tai bus geriausia man paguoda.

***

Sugiedojo gulbė giesmę, nuplansojo dangumi Pasiliko meilės aidas ir lipni gėla širdy.

***

Jeigu partneris tyli ir neatsako į Jūsų didžiulį pasipiktinimą, tai dar nereiškia, kad jis yra kurčias, nereiškia, kad jis silpnas, nereiškia, kad jis abejingas. Tai gali reikšti, kad jis turi rankas, į kurias jis gali save suimti.

***

Esame tarsi viensparniai angelai – galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę. Bruno Ferrero

***

Žinantis neprilygsta mylinčiam. Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam. Konfucijus

***

Žvaigždės yra tam, kad jas skaičiuotum, Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum. Tam, kad suprastum – kokia mažutė esi, Tam, kad pajustum dėl ko gyveni. Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum, Kad vienai krentant norą sugalvotum, Kad pasiklydus kelią rastum, Kai liūdna, kad gyvenimo šypsnį surastum.

***

Kai esame pavargę, mus puola mintys, kurias seniai nugalėjome. Frydrichas Nyčė

***

Jei mylėdamos kenčiame – mylime per stipriai.    Norwood Robin „Moterys, kurios myli per stipriai“  

Kamilė Bachovaitė. Gamtos miniatiūra

Jaučia, kvėpuoja, bet tyli. Smaragdinė stiklo šalis. Galvą žemai nunarinus bijo, kad ją sudaužys. Niekas nežiūri, nemato. Niekas nemyli tavęs. Savo širdimi tave ginsiu. Neišsigąsk – tai AŠ.   Kamilė Bachovaitė