Mano laivelis iš beržo tošies, Sėdi jūreiviai ten atsilošę. Vištos irkluoja, antis vairuoja. Mano laivelis jūrom važiuoja.
Tekstai su žyma ‘vaikiški eilėraštukai’
Mano laivelis. Justinas Marcinkevičius
Žymos: Mus užpuolė kosuliai. Nijolė Morkūnaitė
Mus užpuolė nelauktai kosuliai didžiuliai Kostim, čiaudom, karkaliuojam, Verkiam ir sloguojam. Vienas žodis – negaluojam. Mums nereik tokių draugų, Kosulių bei čiaudulių. Mes su jais rimtai kovosim, Vaistus gerti nenustosim. Tepamato kosuliai, Kad vaikai jiems ne draugai.
Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė
Žmonės kalba. Žmonės matė. Kai Šaltukas pilį statė. Ledo stogas. Ledo menės. Pilį saugo besmegenis. Menėj dega ledo žvakės. Nuo šviesų net raibsta akys. Apie pilį snaigės šoka. Kyla, leidžias, kaip tik moka. Bet klausyk, pily naujiena – Saulė švietė visą dieną. Pilies bokštai sumažėjo. Menėse vanduo varvėjo. O jau po trijų […]
Baimė. Robertas Gustatis
Štai mama labanakt linki, Ir užgęsta žiburys… Žengia ji tylučiais žingsniais, Tyliai užveria duris… Tuoj iš kampo – ten, kur stovi Kibiras ir šepetys- Išlenda nykštukas storas, Blizgina tamsoj akis… Tarp užuolaidų, už lango, Skrenda ragana juoda, Plaikstos vėjy paslaptingai Didelė tamsi skara… O ant stogo – aš prisiekiu: Kelia puotą slibinai! Na ir kur […]
***
Balto sniego kepuraitės Baltos sniego kepuraitės Apdengė žalias eglaites. Mesk, žiemuže, snaigę purią, Padabink ir man kepurę. Rogės skrieja nuo kalnelio Kalėdų seniui duokim kelią. Atveža jis pilną maišą Dovanėlių ir ragaišių Nesustok seneli šalti Sniego baltus miltus malti. Besmegenį nulipdysim, Ir kieme jį pastatysim. Padabinsime eglutę Su žaisliukais ir žvakutėm. Apie ją ratelį šoksim, […]
Snaigė
Papleveno, pasisuko Ir man tiesiai ant delniuko. Snaige, ar ne per anksti, Pasidžiaugtumei pati. Spindi snaigė, baltas pūkas Štai kaip papuoštas delniukas. Aš prie lūpų jį keliu Plykst … pavirto lašeliu.
***
Atleiskit už tai ,kad išdykęs… Už tai,kad ne auksas esu, Už tai ,kad kai kas nepavyko… Nors stengiausi aš iš tiesų. Pasižadu jums aš šiandieną, Aš tapsiu geresnis tikrai! Tik dovaną gauti bent vieną, Norėčiau,seneli,labai!
Mes piešiam žiemą
Apsnigta žemelė, Šaltas vėjas pučia.- Vaikščioja vaikučiai Su šiltais skrebučiais. Jie žiemos nebijo- Į svečius ją kviečia: – Eikš, balta žiemuže, Mes tave nupiešim.- Ir per visą dieną Nėjo jie į kiemą- Rūpestingai piešė Šaltą baltą žiemą. Justinas Marcinkevičius
Eilėraštukas apie šaltį
Vėjas pusto purų sniegą,- Po ledu upelis miega. šaltis kraipo ūsą baltą : -Upeliuk, ar tau nešalta? Pakentėk dar valandėlę,- Siuva pūgos antklodėlę. Išpurena, iškedena, Sidabru išsiuvinėja. Antklodėlę minkštą, baltą,- Kad nebūtų tau taip šalta.
Eilėraštukas vaikams. Dėdė sausis.
Brenda sausis su veltiniais Balto vėjo vėpūtiniais, Ir nustebęs žiūri sausis: Iš pusnyno – kyšo ausys… – Kelkis, kiški skeltanosi, Tu pusnyne suragosi! – Nesušalsiu, dėde sausi! Pusnys – patalai šilčiausi! Įsikasęs po sniegu, Kaip karalius aš miegu.
Eilėraštis vaikams. Sapnas
Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. – Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų – Vos gali paeit – slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo… Justinas Marcinkevičius
Eilėraštis. Stebuklai
Kartą vidury dienos Mėnuo pasirodė. Bitė jojo ant meškos, Krosnis virė puode. Šaukštai duoną ėmė riekt, Peiliai putrą srėbė, Upės vynu ėmė bėgt, Sūriu ugnį žiebė. Knygos nešė vaikučius, Suolas raidę rašė, Varlės skraidė po medžius, Plunksnos Barbę pešė. Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“, Kaunas, 1938
Eilėraštis vaikams. Apie zuikį ir zuikienę
Kartą Zuikis ir Zuikienė Krūmuos kepė kiaušinienę. Skrido pempė viršum krūmo Ir pamatė – virsta dūmai! Žvilgt į savo pilką lizdą: Ten – tiktai lukšteliai blizga. Kad įdūko kuodotoji! Visos plunksnos piestu stojo. Visas laukas buvo pilnas Pempių klyksmo, Zuikių vilnos. Nuo to sykio, nuo to karto Kopūstienę Zuikiai kerta. […]
Gandro meškerėlė
Stovi gandras Viena koja Ir varlytę Meškerioja… Kraipo galvą, Snapą suka: – Sužvejosiu Aš varliuką!.. Ga!.. Be meškerės Ilgos – Lyg katytės Uodegos. Ga!.. Štai snapas – Ilgas, plonas… Aš – varlyčių Kapitonas. Krust varliukas Po lapu. Gandras sukas. Čiupt snapu. Snapą jis aukštai Iškėlė: Ga!.. Matai, Kur meškerėlė! Anzelmas Matutis „Margaspalvė genio kalvė“
***
Susirūpino Pelynas: Kurgi Mano draugas Kmynas? Gėlės šoka, Žolės ploja, O jisai -visur vėluoja! Jei kas Kmyną Bus nuskynęs, Nebenoriu Gegužinės! Kmynui šypsosi Pelynas, O Pelynui sako Kmynas: -Negaliu Visur suspėti, Nes nešiojuos sunkų skėtį!
