Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.
Tekstai su žyma ‘rudens eilės’
Rudens žodžiai
Ateina rudenys pre pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku – Viskas pasauly vieną kartą baigias. […]