O dėl santuokos, tai, žinoma, ji dera su protu, jei troškimą lytiškai suartėti sužadina ne vien tik išvaizda, bet ir troškimas gimdyti vaikus bei juos išmintingai auklėti ir, be to, jei abipusės, būtent vyro ir moters, meilės priežastis yra ne tik išvaizda, bet ypač dvasios laisvė. Spinoza Benediktas, „Etika“ 2001
Tekstai temoje ‘Jausmai’
***
Let every day be a Dream You can touch. Let every day be a Love, You can feel. Let every day be a reason to live, becouse life is too short to be negative…
Rudens vilionės
Išeik į lauką. Ten šviesiau, nei tavo tamsiame kambaryje. Dabar ruduo, žemė paklota margaspalviu kilimu, medžiams dėl to darosi šalta, jie girgžda paliesti vėjo. Užvertęs galvą pamatysi,o gal ir išgirsi, kaip išskrenda paukščiai . Pasaulis ruošiasi miegui, ruošiasi poilsiui. Bet tai gyvybės dalis. Todėl išeik į lauką. Įkvėpk gyvybės.
Eilėraštis apie Vėlines
Kada regi tamsoj žvakučių jūrą Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!- Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra Visi,kurių netekom,apraudojom Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas Su savo ydomis,klastom,pykčiu, Skolų nebegali grąžinti žmogui, Kuriam jau nebeliko paslapčių. Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią, Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti, Mes per retai aplankom šią vietelę, Kur būname prie jūsų taip arti, Kad tebegirdim jūsų […]
Rudens veidas
Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad […]
Eilės prieš Vėlines
Pasuk iš magistralės šičia, į aklą skersgatvį, įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią, pritūpk ant klaupkų, pasilenk, kad Dievui į ausies kriauklytę, kuri kurčia triukšmams dienos, tik pora žodžių išsakytum: – Ak, dovanok. Josif Brodskij, „Vaizdas į jūrą“
Dvi akys, ieškančios šilumos. Pragaištinga žvakių liepsna.
Žvakės liepsnoje dega numestas laikas, užgimsta nemarioji amžinybė. Dvi akys, ieškojusios šilumos, praryja žvakės liepsną ir pačios miršta joje. Dabar maldauja šalčio, tačiau jau per vėlu, jau auka atiduota dvasioms. Kažkada jos svajojo degti, dabar maldauja užgesti. Jų maldos bergžsdžios, jų prašymai neišgirsti. Savo liepsnos įkaitės, kažkada norėjusios pajusti amžinybę, dabar suprato savo laikinumą, savo […]
Rudenio daina, Oskaras Milašius
Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.
***
Svajonės ir meilė virsta kančia, kai kraujas iš venų trykšta nakčia. Ašaros srūva, krauju nusidažo, bet man šito skausmo vis dar per maža. Kruvinos ašaros temdo akis: „Kodėl taip tamsu, nors myli širdis ?“ Tyloje, jau girdžiu, ateina mirtis. Baimė sukausto, apima siaubas, lieka šalia tiktai meilė ir skausmas Rašau tau žodžius – paskutinį kart […]
Išmokykite laimės pagrindų.
Noriu ir nenoriu. Myliu ir nemyliu. Ieškau ir randu. Suradusi – nusiviliu. Ko ryte keliuosi ir puošiuosi ? Kodėl turėčiau plauti galvą – rytoj vėl teks tai daryti ? Rutina. AAAAAaaaaaaaaaaaaaaaaaa. Kaip išmokti džiaugtis kvapnia duonos kriaukšle, nesvajojant apie šviežutėlaitę bandelę su puria varške ? Ar būtina žvalgytis ir ieškoti pavargėlių tam, kad palyginti jų […]
***
Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.
***
Visos moterys nori, kad jų vyrai būtų joms ištikimi. Bet tik našlės žino, kur šiuo metu yra jų vyrai.
***
Jeigu būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų … Jei tu būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti tave …
Dukrytei. Donaldas Kajokas
Mėnuo už lango. Sapnas. Sparnas naktinio arkliuko. Mažas mieguistas angelas Ant naktinio puoduko.