Tekstai temoje ‘Jausmai’

***

Daužos durys – Varstos langai – Amžina tamsa, saldūs kerai. Čia laiko nėra, jis tarytum sustojęs, nors tiesa Tavim abejojęs… Žvarbus lietus, šaldo jausmus… Lango stikle matysiu Tave… Juodoj tamsoj žvaigždės žibės, vaško šiluma per kūną nubėgs… Ir sustingęs kraujas drebėti pradės… Nepamirštamų akių grožis raudonoj nakty melą atspės… Paibaigs ir vėl prasidės…

***

1. STABTELĖK su savo vaiku – kai kiti aplink šitaip skuba. 2. VAIKŠČIOK su savo vaiku – kai kiti vien tik bėga. 3. KALBĖK su savo vaiku – kai kiti geriau šaukia. 4. KLAUSYKIS vaiko – kai kiti apsimeta užsiėmę. 5. JUOKIS su savo vaiku – kai kiti žiūri piktai. 6. ŽAISK su vaiku kiti […]

***

Kai gyvenimas pasiūlo tau citriną sakyk: – O taip, mėgstu citrinas. Ką dar man turi? Ann Brashares „Keliaujančių kelnių seserija“

***

Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas. Susanna Tamara iš knygos  „Eik, kur liepia širdis „

***

Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę… Gyvenimas atsirado su saule, Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…

***

Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskite pančiais: geriau tebūna meilė jūra, skalaujanti jūsų sielų krantus. Pripilkit vienas kitam taures, bet negerkit iš vienos. Atlaužkit vienas kitam duonos, bet nekąskite tos pačios riekės. Dainuokit kartu ir džiaukitės, bet tegu kiekvienas lieka ir atskiras, kaip po vieną yra ir arfos stygos, nors virpa ta pačia muzika. Atiduokit savo širdis, […]

***

Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą. iš kasdienių rūpesčių, iš mažyčių džiaugsmo grumstelių, iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė. Rodos, taip paprasta gyventi, kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą, kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje, kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje! Rodos, taip papratsa zengti […]

***

Aš myliu tave, bet neversk dažnai kartoti to žodžio, vyras turi mylėti tyliai, be reklamos, be aikčiojimų.  Manau motoriai svarbiausiai už viską jausti, kad vyro meilė – kaip tvirta siena, į kurią visada galima tvirtai atsiremti ir nėra jokio pavojaus, kad ji kada nors sugrius. Edmundas Malūkas “Juodieji želmenys”

***

Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…

***

Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės […]

***

Kokia yra tavo naktis? Kai vakaro pėdutės paliečia tavo blakstienas ar kas nors tau pasako: pažiūrėk kokia kaitri ana žvaigždė! Žvaigždėms patinka, kai į jas žiūri giedros akys, tada jos pradeda mirkčioti ir koketuoti, nes dabar toks jau metas, kai retas bepažiūri į dangų, kur baltasparniai angelai, susipainioję savo globotinių žemėje nuodėmėse, sėdi ant debesies […]

***

Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..

***

 Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.

***

Žmogus yra laisvas. Negali jų rinkti kaip pašto ženklų. Negali jų atidėti ateičiai, iškeisti į kitus ar parduoti. Jais gali džiaugtis tik tas valandas, kurias tau skirta būti jų gyvenime. Herbjorg Wassmo, „Bėgimas nuo Franko“

***

Kuo daugiau žinosite apie dėkingumą, tuo mažiau jus kamuos depresija, dirglumas ir nusivylimas.  Dėkingumas kaip stebuklinga priemonė pašalins jūsų savanaudiškumą, norą turėti ir valdyti, ir pavers jus kilnia būtybe. Dėkingumo jausmo vedami tampame didžios sielos žmogumi. Semas Keenas