Tekstai su žyma ‘liūdnos eilės’

***

Pavargau.  Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum. Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu? Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras. Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta. Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.

***

Gal mano meilė tau neaiški Gal mano žodžiai be prasmės Sudegink mano pirmą laišką Tavo širdis mane pamiršt galės.

***

Tegul Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man netinka būt laimingai. Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys, Ir tuštuma Ir dar kažkas daugiau Kažkas labai prasminga. Tai bus mirtis Tokia pati kaip ir visos kitos Mirs veidrodis Ir liks Tik tavo atspindys Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes, Bet Tu gyvensi Tu stiprus Gal būt todėl […]