Tekstai temoje ‘Jausmai’

***

Būk graži, jei gali Būk išmintinga, jeigu nori, Bet apdairi būti PRIVALAI …

***

Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, – tai pavydas ir baimė. Džonas Čertonas Kolinzas

***

Nėra teisingos priežasties nekęsti kito žmogaus… Motina Andželika

***

Motina tyliai užgimsta mergytėj, kai ji švelniai paima lėlę ant rankų. Motina tyliai užgimsta mergytėj, kai ji paleidžia iš delniuko žalią žiogelį namo, nes jo mamytė laukia. Motina tyliai užgimsta mergytėj, kuri glosto kačiuką, -tai ji o to glostys kiekvieną, kuris jos tą akimirką reikalingas. Kai liečia gėlę – nujausdama, kai tokią gėlę kažkada ims […]

***

Tikėjau aš, kad sniegas baltas, o žmonės mylintys, geri geri Galvojau aš, kad ledas šaltas,o saulės spinduliai šilti šilti. Bet, pasirodo, kad ne toks jau sniegas baltas,- Jis turi ir juodų dėmių Ir supratau, kad ne vien tik ledas šaltas – Yra pasauly ir šaltų žmonių.

***

Niekam niekam neišduok Žibuoklių paslapties tyros, Saulės bučinio švento, Ir šaltinio dainos. Niekad neišduoki to, Ką vadiname gyvenimu.

***

O metai vis skuba , kartodami žaliuosius pavasarius ir spalvingus rudenis, kartodami brangias datas, draugystę. Toks jau gyvenimas : nukrenta lapai, užgęsta žvaigždės, išskrenda paukščiai, išsiskiria žmonės. Lieka prisiminimai..

***

Žmonės geri, patikėk, tik kartais daug ko jiems stinga… Išsenka ieškodami, užtrokšta neradę versmių, skolingi patys sau, skolingi žemei …

***

Viena iš pagrindinių draugo pareigų – kęsti (švelnesne ir simboliška forma) smūgius, kuriuos norėtume, bet nepajėgiame smogti savo priešams. Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“

***

Ar kada pagalvojai, ko verkia medžiai ? Gal galvoji, kad jiems gaila metų ? Ne … Gaila metų tik mums … Medžiai pakeičia lapus ir vėl tampa jaunais. O mes neturim ką pakeisti . Tai kodėl gi verkia medžiai ?

***

Pasidalinkim du kelius ir nieko nereikės dalintis. Galbūt tada nebeužklius už tavo žodžių mano mintys. Galbūt tada nebesopės … Galbūt tada neberūpės paliesti pirštais tavo laukus. Gal ašara ištirs, išdžius kadais širdy ledu sustingus. Pasidalinkime kelius, ir suvaidinkime laimingus …

***

Tavo ir mano – gyvenimai du Kai du lėktuvai erdvėj, netoliese, Savy užsisklendę, savu maršrutu, Net vienos antro sparnu nepaliesim. Ko susitikt ? Ko nelaimei įvykt ? Ko nuogąstaut, ko pasisaugot ? Nusiraminkit, būkit gyvi. O kiek savaime laimingų pasauly …

***

Žvelgiu tau į akis – Žibuoklės skleidžiasi delnuos, Paliečiu tavo skruostus – Pavasario akordai ašaroj sūrioj, Priglaudžiu prie tavo kūno – Ir pajuntu gyvybę bundant…

***

Tu dar tiktai pradžia esi. Dar viskas tavyje – pradžia. Ir plazdanti saulėtekio viltis, ir pabučiavimai pirmi, ir abejonės tyluma, ir laimė, lyg melsva žvaigždė… Tu dar tiktai pradžia esi …

***

Trumpai tariant, esu amžinai nepatenkintas, kaip tie vaikai, kurie viską gauna. Frederic Beigbeder „Gelbėkit, atsiprašau“