Tekstai su žyma ‘meilės eilės’

***

Nenoriu tavęs melu suvilioti, Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane. Aš noriu, kad mano žodžiuose skambėtų Tik tiesa, gimus širdyje.

***

Būk teisi, kad tikėtų, Būk graži, kad mylėtų, Būk ugnim, kad per lietų Pas tave pasišildyt atbėgtų Būk tu saule visiems, O vienam būk žvaigžde…

***

Kai bėgs per skruostus ašarų lietus, Neklausinek kvailai, o tyliai prisiglausk, Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius, Na, o tada: “Ar jau geriau?” paklausk.

***

Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus… Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave. Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane! Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk […]

***

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia, Vyrą meilės potvynyje paskandinus. Moterį todėl turi mylėt kaip žemę – Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus…