Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…
Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave.
Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane!
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi?
Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim?
Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!