Tekstai su žyma ‘meilės eilėraštis’

***

Kai aš pradėjau tave geriau pažinti, Tu mano gyvenime užsikariauji vis Didesnį ir didesnį patrauklumą. Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.

***

Mes visi trys kartu: Aš, meilė ir tu! Meilė – pavasario duktė. Pas mus ji netyčia užklysta. Meilė – švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nuvysta…

***

Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį, Lakstyt basom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

***

Moteris gyvenimą ir džiaugsmą lemia, Vyrą meilės potvynyje paskandinus. Moterį todėl turi mylėt kaip žemę – Žemėje gyvent ir žvelgti į žvaigždynus…

***

Tave, tave, tave kaip saulę,Tave kaip žiedą iš laukų Nešuos širdy aš per pasaulį, nešuos pavasario taku. Kiekvienas žydintis berželis, palaukės kvepianti gėlė. Man kužda visą mano kelią: „Eini gyvent, eini mylėt“. Einu, žiūriu į tavo veidą, į tavo spindinčias akis – Mums saulė teka, saulė leidžias. Mums dieną atneša naktis.

***

Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo ką turiu, ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.

***

Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man- Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai. Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė, Virpanti siela tavo šviesos pilna. Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią. Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų. Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana? Aš jau išmokau tavo […]