Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man-
Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai.
Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė,
Virpanti siela tavo šviesos pilna.
Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu
Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią.
Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai
tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų.
Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana?
Aš jau išmokau tavo mintis skaityti.
Stiprios ir švelnios rankos supa mane,
Aušra pavertusios rudenio gūdžią naktį.
Aš nekalta, kad žibuoklė trapi esu
Žemėje gimusi- tau panaši i mitą.
Tavęs vienintelio ieškau, žmogau, visur-
Vyriškoj tavo širdy kad galėčiau sušilti.