Tekstai su žyma ‘eiliuota’

***

Kažkas nusineša metus, Svaigius kaip jūra ir greitus kaip vėjas. Kažkas nusineša metus, Žalius ir žydinčius kaip vasara. Kažkas negrįžtamai nusineša džiaugsmus, Skausmus ir lūkesčius, Neleisdamas sustoti ir palikdamas tik vieną kelią – Į GYVENIMĄ..

***

Kasmet po išminties dalelę, po tyro džiaugsmo lašą, po laimės ir tiesos kruopelę Tau metai kantriai neša. Šiandieną pamatyt gali, kiek turtų jie sudėjo – Tau dovanojamas gražus 40-asis JUBILIEJUS !

***

Tu visų pirma buvai žmogus Besimokantis iš daromų klaidų, Visų antra – tėvas nuostabus, Besirūpinantis saugumu vaikų. Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau. Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu. Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.

***

Lyg pavasario upė išsiliejus krante Tau gyvenimo potvynis plūsta ir plūsta: Tai jaunystės miražais, tai visatos erdve. Tai fantazijų skliautais, kur siekių netrūksta. Ši bekraštė gelmė tarp garbės ir likimo Traukia Tavąjį laivą nematyto pažint. Pasirinkti Tau leista tarp laimės kūrimo Ir galėjimo viską beprasmiai pamint… Te lemtingosios jėgos niekada neapleis Ir jaunystės svajonės dabar […]

***

Kaštonų pumpuruos tokia švelni gyvybė Tartum Jaunystės siela medyje gyvens… Tai laimė suvešėjus žieduose mažytė — Lyg iš šventyklos sauja gėlojo vandens. Bet apkabink gyvenimą kaštono rankom Ir gerk svajonių pieną sielos spinduliais. Dvidešimtmečio siekiais kilk į laimės dangų, Pavasariu Tu į gyvenimą išeik! Tau dvidešimt puokščių, Tau dvidešimt tostų Palydint į naują gyvenimo uostą.

***

Kažkas pabeldė į duris, Kažkas miegot neleidžia… Atmerkęs nuostaboj akis Matai Rugsėjo veidą. Pasipuošė ruduo fraku Ir įmetė pro langą Rugsėjo astrų sulytų, Ištiesęs savo ranką. Atėjo šventė į namus, Pakvipo viskas knygom. Rugsėjis su Tavim perpus Užsiėmė dalybom. Dalino rudenio lapus- lapus baltųjų knygų. Pavertęs rašalą lietum Lydės Tave mokyklon.

***

Rugsėjis beldžias į duris padykęs Ir veda į mokyklas mažučius, Vėl tirpsta vaikiška širdis sutrikus Rugsėjis klasėj krykšta vaikučiu. Rugsėjis beldžia į duris laimingas Ir veda į mokyklą pirmąkart, Šis jaudulys nebeišnyks vaikystės Kaskart rugsėjo pirmą laimėj noris verkt.

***

Giedros nuotaikos, puikių dienų, Vien džiaugsmo kupinų. Tegul niekad nepavargsta darbščios rankos, Tegul gyvenimas žydi pačiais gražiausiais žiedais.

***

Palinkėsiu, kad rytmečio saulė Skleistų šviesą skaisčiais spinduliais, Kad netektų pažinti apgaulės, Net tada, kai jinai nusileis. Palinkėsiu, kad naktį žvaigždėtą Gėris skleistų vešliuosius lapus Ir kad tavo jaunystė žydėtų Taip, kaip žydi žvaigždėtas dangus.

***

Tegul ateina laimė netikėta, Geru džiaugsmu sušildo Ir tai, kas laukta, ko tikėta, Tegul šiais metais išsipildo.

***

Nuostabus gyvenimo žvaigždynas Barsto Tau po kojom laimę. Gal kažkas dar net nemigęs- Tau seniai jau jau šypsos laimė. Nepažinki niekad išdavystės, Nežinoki pavydo karaus- Tavo klestinti jaunystė Tikro džiaugsmo nuolat lauks. Būki ten, kur skamba jaunas juokas, Tarp bičiulių ir tikrų draugų. Ten, kur baltos gulbės šoka Aštuoniolikoj sapnų. Sveikinam Tave ir laimės linkim […]

***

Mylima mama, tiek daug mieliausių žodžių norėčiau Tau sudėti gražiausiom eilėm, bet ar juos visus į rimo taisykles įspraust galiu? Tiek daug kvapniausių žiedų norėčiau Tau priskinti, bet ar pakaktų vazų visom šiom gėlėm? Ir mano meilė Tau, miela mano mama, nesutelpa į vien tiktai šią šventės dieną- myliu Tave aš ištisus metus! Labai linkiu, […]

***

Tavo vaikiskas, mazas pasaulis Dar apgaubtas stebuklu skraiste, Ir veidukas dar svyti kaip saule, Kai miegodamas sypsais sapne. Tu tyra ir trapi asmenybe Dar nei melo, klastos nezinai… Tavo vaikiskas mazas pasaulis Tegul buna ilgai, dar ilgai….

***

Miela mama, ar matai, pakilusi šį šventės rytą: tarsi pavasarį paukšteliai giesmeles meilingas gieda, džiaugsmingai sveikina ir laimės linki išaušus tavąją gimimo dieną! Pažvelk pro langą, ar matai: žiema, nors dar vis tikisi padžiuginti akis nežemiško baltumo sniegu, jau pamažėle traukiasi, neatsilaikius prieš tavo širdies šilumą galingą, prieš tavo žavesį ir tobulumą ypatingą! Panorusi varžytis […]

***

Šventų Kalėdų džiaugsmas Apglėbia šiluma. Jau artinasi šventė, Palaimą nešdama. Ir suvirpės vėl širdys Nuo spindinčių kerų. Linksmų šventų Kalėdų Ir metų Jums gerų!