Kaštonų pumpuruos tokia švelni gyvybė
Tartum Jaunystės siela medyje gyvens…
Tai laimė suvešėjus žieduose mažytė —
Lyg iš šventyklos sauja gėlojo vandens.
Bet apkabink gyvenimą kaštono rankom
Ir gerk svajonių pieną sielos spinduliais.
Dvidešimtmečio siekiais kilk į laimės dangų,
Pavasariu Tu į gyvenimą išeik!
Tau dvidešimt puokščių, Tau dvidešimt tostų
Palydint į naują gyvenimo uostą.