Tekstai su žyma ‘tostas’

***

Kad eitume savo keliu Kartą Molą su sūnumi išsirengė į kaimyninį kaimą. Jis pasodino sūnų ant asilo, o pats ėjo pėsčiomis šalia. – Žiūrėkite, pagyvenęs žmogus eina pėsčias, o jaunas dildo užpakalį ant asilo… Tuomet Molą su sūnumi pasikeitė vietomis. – Žiūrėkite, – vėl stebėjosi praeiviai. — Suaugęs sėdi, o vaikelį verčia eiti pėsčiam… Molą […]

***

Už spaudos operatyvumą Du plėšikai, užsidėję kaukes, įsiveržė j juvelyrinę parduotuvę ir po trijų valandų sunkaus įtempto darbo pagaliau išplėšė seifą su brangenybėmis. Negaišdami jie susižėrė brangenybes j maišą ir skersgatviais bei kiemais sėkmingai grįžo į namus. – Reikėtų suskaičiuoti grobį, – tarė vienas plėšikas. Antrasis iš karto dribo lovon ir pasakė: – Baisiai pavargau. […]

***

Už akimirkas, kada surandame vienas kitą! Vienas medžiotojas svajojo kada nors pagauti juodsidabrinę lapę. Skersai išilgai išvaikščiojo visus kalnus ir miškus, brūzgynus ir tarpeklius, bet įgyvendinti svajonės vis nepavykdavo. Metai ėjo, medžiotojas ėmė silpti, todėl tolimesnių išvykų teko atsisakyti. Vis dažniau ėmė medžioti šalia namų esančioje giraitėje. Ir netikėtai toje giraitėje pagaliau įsikūnijo jo ilgametė […]

***

Už pašnekovus Ėjo kartą žmogus per pasaulį ir nešėsi žibintą. Jo žmonės ėmė klausinėti: – Ko gi tu ieškai, žmogau? Turtų? – Na ir sugalvojote… kam jie man? – Tai gal ieškai tiesos? – Ką, gal aš kvailas? — nusišaipė žmogus. — Tiesos nerasi… – Tai gal meilės ieškai? — klausinėjo moterys. – Nejuokinkit manęs, […]

***

Kad visada laikytumės pažadų Kunigaikštis j savo rūmus pakvietė muzikantą, kad šis pralinksmintų jį patį ir jo kompaniją. Muzikantas ėmė groti. – Tegul bus palaiminta tavo ranka, — tarė kunigaikštis, išgirdęs pirmuosius kūrinius. – Už gerą muziką dovanoju tau kardą. Muzikantas padėkojo už dovaną ir dar nuoširdžiau ėmė groti. – Už tokią puikią muziką ir […]

***

Už jaunuolius, kurie iš lifto išeina pirmieji… Azijoje yra Meilės kalnas. Su juo susiję daugelis senų to krašto legendų. Kartą jaunas piemuo ir kunigaikštytė pamilo vienas kitą, bet, žinodami rūsčias to krašto tradicijas, suvokė visą savo situacijos beviltiškumą. Negalėdami apsivesti, bet ir nenorėdami išsiskirti, jie nutarė bėgti iš namų. Sužinojęs apie jų pabėgimą, senasis kunigaikštis […]

***

Linkiu tau trijų gyvūnų: Jaguaro – garaže, Tigro – lovoje, Lapės ant kaklo ir ASILO, kuris už viską sumokėtų.

***

Linkiu, kad numirtum!… Ir kad tavo karstas būtų pagamintas iš šimtamečio ąžuolo, kuris būtų pasodintas šiandien!

***

Išgerkime už tai, kad užkąstume.

***

Tamsus alus geriau už šviesų rytojų.

***

Už pasitikėjimą draugais Nuolat labai užsiėmęs verslininkas Laisvūnas ėmė įtarti savo žmoną neištikimybe. Kaip paprastai susirengęs tolimon kelionėn, jis pasikvietė geriausią savo draugą Gabrielių ir šiam sako: – Gabrieliau, tu – mano geriausias draugas. Ir turiu prisipažinti, jog man kelia nerimą kai kurie mano žmonos poelgiai. Bijau, kad ji man neištikima… Aš dabar skrendu i […]

***

Kad žmonos šnypštų tik kartą metuose Draugavo vaikinas su mergina. Kartą jis pasiūlė merginai teketi už jo. Siek tiek pagalvojusi, ji sutiko, bet su viena sąlyga: – Kartą per metus aš vienai dienai paliksiu tave… Vaikinas ilgai galvojo, bet noras turėti puikią žmoną nugalėjo, ir jis sutiko su merginos sąlyga. Netrukus jie sukūrė šeimą, tapo […]

***

Už vienišas moteris Neseniai aš buvau Prancūzijoje ir atvirai išsikalbėjau su vienu paryžiečiu. – Gera žmona, – sakė prancūzas, – yra ta, kuri turi vyrą ir meilužį. – Argi? O aš maniau, kad tai – bloga žmona. – Ne, – prieštaravo paryžietis. – Bloga ta, kuri turi tiktai meilužį. – O aš maniau, kad tai […]

***

Už išradingus vairuotojus – Kodėl nesustojote, kai aš jums sušukau, — sako kelių policijos inspektorius vairuotojui. – O aš pamaniau, kad jūs man sakote „Laba diena, ponas mere!“… – Taip, taip, ponas mere, – pasimetęs inspektorius bando prisigerinti. – Aš tiesiog norėjau perspėti, jog priekyje slidoka ir verčiau sumažinti greitį… Tad pakelkime taurę už išradingus […]

***

Už tikruosius džentelmenus Kelyje susidūrė Jono ir Petro mašinos. Abu vairuotojai – džentelmenai, tad abu ėmė draugiškai aiškintis avarijos situaciją. Demonstruodamas savo džentelmeniškumą. Jonas ištraukia iš kišenės nedidelį konjako buteliuką ir draugiškai atkiša Petrui. Sis trukteli keletą gurkšnių ir grąžina buteliuką Jonui, kuris vėl įsideda jį į kišenę. – O kodėl tu pats neparagavai? – […]