Tekstai su žyma ‘pamokantis tostas’

***

Rask laiko mąstyti… Tai jėgos versmė. Rask laiko žaisti… Tai amžinos jaunystės paslaptis. Rask laiko skaityti… Tai išminties šaltinis. Rask laiko melstis… Tai didžiausia jėga žemėje. Rask laiko mylėti ir būti mylimas… Tai Dievo duota privilegija. Rask laiko draugiškumui… Tai kelias į laimę. Rask laiko juoktis… Tai sielos muzika. Rask laiko duoti… Tai sumažina egoizmą. […]

***

Viena storulė, kreipdamasi į būrėją, paklausė: –sakyk, ar man suliesėti, ar ir toliau dar pilnėti? –Kuo daugiau gero žmogaus, tuo geriau..Ir priešingai – kuo mažiau blogo žmogaus, tuo irgi geriau. Spręsk pati. Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms Dievas už gerumą siunčia pilnumą.

***

Pagyvenusi pora, abu maždaug po 60 metų, švenčia 40 metų vestuvių jubiliejų mažame, ramiame ir romantiškame restorane. Staiga ant jų stalo nusileido mažutė fėja ir sako: „Už tai, kad esate tokia graži ir pavyzdinė sutuoktinių pora, ir kadangi jūs jau tiek laiko prabuvot kartu, ir vis dar vienas kitą tebemylit, aš išpildysiu po vieną jūsų […]

***

Gyveno kartą medžiotojas su žmona. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado jo žmona, ant namo stogo lizdelį susisuko mažas paukščiukas. Ir medžiotojas pamilo paukščiuką: ar atsikėlęs rytą, eidamas medžioklėn jis nepamiršdavo paukšteliui paberti grūdų. Bet kartą medžiotojas susiruošė ilgesnėn kelionėn. Išvykdamas jis paprašė žmonos: – Nepamiršk to mūsų mažojo paukštelio, kuris gyvena ant stogo. […]

***

Vienas asilas apsimetė liūtu. Užsimetė ant savęs liūto kailį ir ėmė išdidžiai vaikščioti. Iš tolo jis ėmė kelti baimę, net privertė bėgti avių bandą. Bet papūtė stiprus vėjas, kailis nukrito ir apgavystė išaiškėjo. Žvėrys užpuolė asilą ir sumušė. Pakelkime bokalus už tai, kad nebūtume nei liūtais, nei asilais, o išliktume patys savimi.