Žydėkite kaip visos gėlės žydi, Ir būkite jauna jauna Atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau Gėlė laiminga būna visada Tegul visuomet šypsosi jums saulė Tegul visuomet neduoda jums liūdėt Gimtadienio proga dovanoju laimės saują, Ir viso to ko MAMAI galima linkėt
Tekstai su žyma ‘Motinos’
***
Mieloji mama, tu buvai ir liksi Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu. Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi. Sugrižti trokštame kur tu, Kur senas beržas, kur gimtinė, Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama širdy tavojoj meilė begalinė.
***
Mamyte , tiek daug darbo nudirbai, Tavo rankos tokios dar švelnios. Mamyte,tai tavo rankos yra švelniausios, Skaisčiausios! Telinkime Mamos diena praleisti laimingai!
***
Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gėlių, Kad būtum tu laiminga.
***
Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties.
Žymos: Motinos ***
Kai tylus medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia, Kai skamba seno žvejo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: “Gyvenimas yra gražus!”
***
Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos… Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais… Visko buvo šitam ilgam kely… O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
***
Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbu. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo ranku nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.
***
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama, Nejaugi tiek jau nuvedė takai ? Kiek kartu aušros aušo, naktys temo Nejaugi tavo jau žili plaukai.
***
Numegzk man Margą pirštinėlę, Apskleisk gėlėtą skarelę… Dar daugel metų, Sengalvėle, Žydėki mums obelėle !
***
Praeina metai, kaip šešėliai nykūs, Praeina metai, kaip šviesi žvaigždė, Tik Tu, tik Tu, su baime juos sutikus, Tik Tu lieki, silpna žmogaus širdie … žmogaus širdie, ant amžinojo kelio, Kiek daug, kiek daug tu garbini stabų ! Drebi pabūgusi trapaus rudens lapelio, O nebijai nei vėtrų, nei žaibų.
***
Prigeso žydros akys. Pasenai. Sunku gyvent ir būt vienai. Sunku prie karvės ir daržuos Skarelė apsirišk ir atvažiuok . Mums reikia tavo rankų ir širdies, – pušynai neilgai liūdės. O jei palikti bus sunku, Tai atsivežk miškus, laukus, Dangaus rėželį virš trobos, Ryšelį tarmiškos kalbos ..
***
Tau norėčiau, Mama aš atverti širdį Ir gražiausiais žodžiais viską išsakyti Kai sunku šioj žemėj vienišai klajot Ir toliausiai būti nuo tavęs mamyt.
***
Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimę, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis. Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios Galvelė glostė, gynė nuo skriaudų, Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.
***
Mano mažytės dienos saulė anksti myluotos tarsi laukų purienos ryto rasa paklotos dar visiškai neilgas mano pačios takelis aš lyg lakštutė pilkas mažas mamos paukštelis..
