Tekstai su žyma ‘motina’

***

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, Kiek daug geru darbų nudirbo tavo rankos, Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dejavo tik viena – tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, O laikas tekartoja:”Nepalūžti,nepavargti ir gyventi, gyventi!”

***

Ar glostai vaiko galvą Naktį ramia, Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna. Man primeni vidurvasario žemę, Kuri brandi, jauna ir amžina.

***

Kaip noretusi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kuriu niekas ,išskyrus TAVE, nesupras… Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje “MAMA”.

***

Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu… Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus ? visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai… Aš pas jį į vakarą vėjuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum… […]

***

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

***

Kai apsiniaukia saulės spindulys, Kada laukai ir pievos ištuštėja, Matai, kaip grimzta metai vis gilyn Ir pajunti, kad puse kelio jau praėjo. Dar kiek jėgos, kūrybinės minties Ir dienos, metai lekia greitai. Mes linkim iš visos širdies Su ugnele širdy toliau gyventi. Nesakome, kad laimė lietus per kraštus, Bet linkime – tebus jos tiek, kiek […]

***

Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit, Lai šoks naktis už lango šokį trankų. Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti, Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę ranku.

***

Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos.. Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.

***

Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas “Mama”. Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmones – dideli vaikai.

***

Pažvelk, mamyt, pro langą – Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru.

***

Tau mamyte, dėkoju už viską: Už gerumą, už ta rūpestėlį. Na tai kas, kad plaukuos šerkšnas tviska, Tiktai šalna širdies nesugėlė. Kaip gerai, kad esi tu pasauly, Kad galiu prie Tavęs prisiglausti, Tu vienintelė moki suprasti, Tu vienintelė moki atjausti.

***

Tu vėl liūdna, brangioji Mama, širdy Tau vėlei neramu. Galbūt ir vėl Tau širdį skauda Dėl savo augančių vaikų. Neverk suprantame jau, Mama, Ką reiškia žodis “nedaryk” Ir kartais, kaip sunku bebūtų, Tu skausmo ašarą nuryk. Dėkojam Tau, brangioji Mama, Už tai, kad Tu buvai griežta, Kad viską mums seniai atleidai Ir dar už tai, […]

***

Žinau, brangioji mama Tik prie tavo šono Jaučiu gyvenimą gerą ir pilną džiaugsmo

***

Šią džiugią dieną pas Tave skubu Su žodžiais ilgesio ir meilės pagimdytais, Man niekas kitas šiandien nesvarbu, išskyrus laimę Tavo akyse Mamyte.

***

Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto.. Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume.. Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, Apkloji liūdinti sušildančia skraiste Ir norisi, kad jie – nebylus žodžiai, Tūno jie mano viduje, pasiekt pasaulyje Jautriausią širdį ir, kad išgirstum – Aš myliu Tave.