Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rupesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo Knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys, Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.
Tekstai su žyma ‘gimtadienio’
Žymos: ***
Kad laime žėrintys šaltiniai Pasiektų džiaugsmo upelius, Kad rasos tyros, krištolinės Bučiuotų žiedlapius švelnius ! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpėsi širdies, Viliotų žengt į erą naują, Kur gėriu upės išsilies… Kur praeitis giliai nuskendus Negrįš pro tiltus užmaršties. Džiaugsminga šypsena ant veido Ir rankos sveikinti išsities: Tegu Tavieji jubiliejai žiedais pavasariu praskrieja !
***
Tegul gimtadienis naujų jėgų širdy pasės ir pakylės, lyg laisvas vėjas, ieškot gyvenimo žvaigzdės!
***
Tiktai rožiu žiedų, Tiktai linksmų valandų, Tiktai saulės šviesos Ir laimės saldžios Gimtadienio proga Tau linki …
***
Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rupesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo Knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys, Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.
***
Akis plačiai gyvenimui atvėrė širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokia svajojot Po linažiedžių tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
***
Į mūsų miestą neateis žila senatvė Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, – Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė, Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
***
Tie metai su vėju praskriejo, žydejo gražiausiais žiedais, Bet viskas taip greitai praėjo, Beliko tik šviesūs sapnai. Beliko dienos niūrios ir nuobodžios, Ir kasdienybės prislėgta širdis. Kuri taip trokšta laimės ir paguodos, Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
***
Tie metai viesulais praūžia, nesustoja, Dienų laivai paskęsta praeity. Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja, Darbų našta kas dieną vis sunkyn. Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs, Tai jis – pavasario prasmė gili. Draugų veiduos Tava jaunystė juokias, Nėra senatvės šitame kely.
***
Sustok saulėlydy prie balto beržo, Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina. Ir tik tada suprast galėsi, Kad metai bėga lyg diena.
***
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų. čia buvo vasara – Ir vėl klevai rudi. čia tik žiema balta skara praėjo, O pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių Kad nereikėtų vietoje stovėt, Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
***
Mes laimės palinkėsim Tau, Nors kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei šalnos rudenio, nei šiaurės vėjo gūsiai Tavo gyvenimo kelių tegu neblaško niekados.
***
Kokia tu nuostabi esi – ne kiekvienam žinoti Didžiam žmoguj dažnai gyvena paslaptis.. Mes linkim tau žavingą laiko žirgą pabalnoti, Kad dar ilgai tavy daužytųs Jaunystės nesutramdoma širdis!
***
Laimingas žmogus, kuris moka tikėti, kad metai gražiausi dar ateity. Tebuna jie – kilnūs, džiaugsmingi, saulėti. Tebuna jie meilės pilni!
***
Vėl prabėgo lyg šešėlis metai pasverti lemties, Pasivyti taip norėtum.. Bet, nėra vilties. Tad kiekvieną naują dieną pasitiki su viltim. Nors sugrįžti ji negali, te ilgiau bus su tavim.
