Vieni rašo žodžius, Kiti rašo eiles, O aš moku sudėti Devynias raides: “DRAUGYSTĖ”
Tekstai temoje ‘Draugystės sveikinimai’
Žymos: ***
Greit pavasaris ateis, Gėlės pumpurus išskleis. Kai alyvą baltą skinsi Gal mane dar prisiminsi..
***
Draugas – tas, kuris padės nors ir pačiam sunku. Draugas – tas, kuris atiduos ką turi, nors nieko pačiam nebeliks. Draugas – tas, kuris nusišypsos nors pačiam širdy sunku. Draugas – tas, kuris tikės nors pats jau netiki savimi. Tai tu..
***
Aš myliu tave, Tu myli mane. Visad būname drauge, Nes meilė nenugalima. Ir taip bėga metai Gėlės pražysta ir vėl nuvysta, Bet mes vis mylim.. Mylim vienas kitą. Ir atrodo, kad tai sapnas, Bet meilė per stipri, O meilė vis dar auga Kol mes būname gyvi..
***
Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta.. Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
***
Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke, Pripustė visą kiemą balto sniego. Jau žiema. Ir nesvarbu keliai kad užpustyti, Man tai nesvarbu. Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų Tapt paukščiu.
***
Drauge, Norėčiau padovanoti Tau lietų.. Tokį vėsų.. Bet dieviškai gaivų.. Bet, dėja aš tik žmogus.. ir tegaliu padovanoti lašą.. Imk jis tavo.. Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas.. Kuriose kasdien matytum galybes gėlių.. Bet aš tik žmogus.. Atleisk.. Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę.. kuri nuvys greičiau, nei Tu.. Štai imk ją..
***
Matematiškai paskaičiavus, biologiškai nustačius, chemiškai ištyrus, fiziškai pasvėrus, lietuviškai aprašius, vokiškai išvertus, angliškai nusišnekėjus, informatiškai apdorojus, geografiškai apieškojus, istoriškai padiskutavus, filosofiškai pažvelgus, politiškai įteisinus, meniškai apipavidalinus, muzikaliai pagražinus, teologiškai nušvietus ir žmogiškai pagalvojus buvo iškelta hipotezė, kuri skamba taip: ar tik tu nebūsi vienas iš nuostabiausių žmonių žemėj..
***
Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti – Jis fainas
***
Neatleisti – vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti – vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti – tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti – tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti – tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..
***
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas.. Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą.. Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą.. Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai […]
***
Norėčiau Tau atnešti kupiną draugystės širdį, Nors ji maža, bet telpa joje be galo daug! Norėčiau Tau padovanoti giedrą ir žvaigždėtą naktį, Atnešti virš jūros klykiančią žuvėdrą, Bangų ošimą.. Gyvenimą paskirti Tau! Tačiau, juk aš tik draugė Tau esu, Ir draugiška širdim Tave myliu!
***
Gal žodžių tų mums per mažai, Kurie sušildytų, paguostų. Bet jie,- maži vandens lašai. Pries žodžius, byrančius per skruostus.
***
Aš užmigau, kai buvo ruduo. O pabudau, kada žiema. Taip laikas teka kaip vanduo. Bet tu vistiek esi šalia.
