Patvari civilizacija neįmanoma be daugybės malonių ydų. Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“
Tekstai temoje ‘Citatos / Mintys’
***
Ar kada pagalvojai, ko verkia medžiai ? Gal galvoji, kad jiems gaila metų ? Ne … Gaila metų tik mums … Medžiai pakeičia lapus ir vėl tampa jaunais. O mes neturim ką pakeisti . Tai kodėl gi verkia medžiai ?
***
Pasidalinkim du kelius ir nieko nereikės dalintis. Galbūt tada nebeužklius už tavo žodžių mano mintys. Galbūt tada nebesopės … Galbūt tada neberūpės paliesti pirštais tavo laukus. Gal ašara ištirs, išdžius kadais širdy ledu sustingus. Pasidalinkime kelius, ir suvaidinkime laimingus …
***
Tavo ir mano – gyvenimai du Kai du lėktuvai erdvėj, netoliese, Savy užsisklendę, savu maršrutu, Net vienos antro sparnu nepaliesim. Ko susitikt ? Ko nelaimei įvykt ? Ko nuogąstaut, ko pasisaugot ? Nusiraminkit, būkit gyvi. O kiek savaime laimingų pasauly …
***
Žvelgiu tau į akis – Žibuoklės skleidžiasi delnuos, Paliečiu tavo skruostus – Pavasario akordai ašaroj sūrioj, Priglaudžiu prie tavo kūno – Ir pajuntu gyvybę bundant…
***
Tu dar tiktai pradžia esi. Dar viskas tavyje – pradžia. Ir plazdanti saulėtekio viltis, ir pabučiavimai pirmi, ir abejonės tyluma, ir laimė, lyg melsva žvaigždė… Tu dar tiktai pradžia esi …
***
Trumpai tariant, esu amžinai nepatenkintas, kaip tie vaikai, kurie viską gauna. Frederic Beigbeder „Gelbėkit, atsiprašau“
***
- Žinote, apie žmogų visada sprendžiama iš pusiausvyros, kurią jis sugeba išlaikyti tarp savo kūno poreikių ir to, ko reikalauja protas. Albertas Kamiu „Laiminga mirtis“
***
Žmogus – vienintelė būtybė, kuri atsisako būti tuo, kuo yra. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Personažas niekada nebūna tapatus romanistui, kuris jį sukūrė. Tačiau visai tikėtina, kad romanistas – tai visi jo personažai sykiu. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Absoliuti įstatymo valdžia nėra laisvė, bet ne didesnė laisvė – absoliutus nepaklusimas įstatymui. Išplėstos galimybės nesuteikia laisvės, tačiau galimybių neturėjimas yra vergystė. Bet anarchija – irgi vergija. Laisvė egzistuoja tiktame pasaulyje, kur griežtai apibrėžta, kas yra galima ir negalima. Jeigu nėra įstatymo, nėra ir laisvės. Jei likimo nevaldo kokia nors didesnė vertybė, jei valdovas yra […]
***
Kas suvokė tikrovę, ne maištauja prieš ją, o tik mėgaujasi ja ir taip tampa konformistu. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Turėjimo aistra tėra kita troškimo kuo ilgiau išlikti forma; būtent ji provokuoja bejėgį meilės kliedesį. Nė viena būtybė, net pati mylimiausia ir mums atsakanti dar didesne meile, niekada nepriklauso mums. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Kad nors kartą pajustum savo būtį pasaulyje, reikia būti pasiruošusiam neišvengiamam niekiui. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Menas – tai įgijęs formą neįmanomumo reikalavimas. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“