Niekada nesistebėk. Prisimink, kas nutinka mažai sėkliukei vazonėlyje: šaknys skverbiasi žemyn, augalas stiebiasi viršun ir nors niekas tiksliai nežino, kodėl ir kaip, bet tai vyksta mums visiems.
Tekstai temoje ‘Elgesys’
Žymos: ***
Kartais atrodo, kad griūva dangus Kartais iš akių krenta lietus Tokiais kartais prisimink senas svajones Ne kartais mes jas vertėm tiesa Lai saule sušvinta akyse ir mintyse Laikyk ją užrakintą – jos reikia visiems
***
Dūšia skęsta alkoholy, mano kūnas tavęs nori, mano noras begalinis, stoviu aš su apatiniais, nebandyk mano kantrybės, skambink greitai nekankinęs..
***
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis, Ir dideli darbai, ir didelės svajonės, Laimingas tas, kas moka atvira širdim Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
***
Dingo meilė, nekaltinu nieko. Tik širdy neramu neramu… Paukščiai gimtąjį lizdą palieka, O juk meilė neturi namų…
***
Nemokėjau tavęs aš mylėti, Nemokėjau tada. Per vėlu gal dabar gailėtis – Neužgis jau žaizda. O taip ėmė jinai man skaudėti – Ta pasruvus žaizda. Nemokėjau tavęs aš mylėti Nemokėjau tada. Padangių sietynais žydėtų Tavo laimė dabar visada. Bet ar grįš praeities valanda? Per vėlu jos dabar jau gailėtis – Nemokėjau tavęs aš mylėti
***
Niekada nestovėjau, kai buvo galima sėdėti ir niekada nesėdėjau, kai buvo galima gulėti. Vinstonas Čerčilis
