Tekstai su žyma ‘meilu’

***

Meilė yra laisvės gėlė. Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos. Persekiotojai meilės niekada nepagaus.

***

Jeigu pradėčiau liaupsinti tave iškilmingomis dėkingumo ar beribio palankumo kalbomis tu aitriai išraustum, pajaustum pavojų ir norėtum greičiau pabėgti. Todėl patylėsiu. Tiesiog žinok. Tu man svarbus.

***

Meilė susijusi su gyvenimu. Meilė padeda mums išsiskleisti, sujungia, padaro mielesnius, sutaurina. Iš meilės trykšta švelnus rūpestis, tai jos žiedai. Visa, ką palytime, meilė paverčia grožiu. Ir visada, kiekvieną mirksnį, mes turime galimybę žengti toliau, negu aprėpia mūsų mažasis aš, galime apsikabinti su visais kaip mylimos dalys vientisoje visumoje.

***

Štai viską dovanoju tau šiandien ir pridedu dar savo širdį. Štai viską dovanoju tau – ir pienių lauką, ir bekraštę pievą. Juk be tavęs tai visa būtų niekas. Nuliūstų saulė ir širdis mana, ir bitės dobilo žiede.

***

Tavo atodūsyje suvirpa medžio lapas, Tavo malonė suteikia upėms kryptį, todėl jos teka. Tavo galia išskleidžia žiedą: atsiveria gėlės esmė – pasididžiavimas jos ir melodija, jėga jos ir būties prasmė.

***

Mano kojos moka bėgti – tik dėl tavęs. Mano kojos moka šokti – tik dėl tavęs. Mano širdis smarkiai plaka – tai dėl tavęs. Mano akys regi tave. Mano mintys sukas apie tave. Tu – mano meilė, myliu tave.

***

Kol su tavim bus bent vienas saulės spindulys, būsiu aš. Kol tau čiurlens bent vienas šaltinėlis, kol tau bent vienas medis lapais vėjyje šlamės, tol mano žodžiai glamonės tave, tol tau skambės.

***

Greičiau sielvarto ašarų jūra patvins, greičiau mėnulis sustos pailsėti, greičiau paskutinė žvaigždė išsižadės šalto dangaus, negu liausiuos tave mylėti.

***

Mylėsiu tave visada – šokantį, dainuojantį, skaitantį, kuriantį, planuojantį, besiginčijantį… Mylėsiu tave suirzusį ir nuvargusį, drąsų ir išsigandusį, linksmą ir paniurusį, gerbiamą ir apgailėtiną… Mylėsiu tave bet kokiu oru – visada.

***

Kad žmonės šypsotųs prie vieškelio balto, Kad saulė žydėtų virš tavo galvos, Kad lietus nuplautų ir skausmą, ir kaltę, Kad sniegas nekristų ant sielos žaizdos. Kad medžių viršūnėse viltys nutūptų, Kad vėjai atpūstų gėrį iš namų, Kad vėlei užplūstų ir vėlei užsuktų Džiaugsmai ir likimai žmonių svetimų. Kad niekas ir nieko, ir niekad neskriaustų, Kad […]

***

Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, – Ne kartą plovė ašaros akis, Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla, Ir plaka nerami širdis. Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Naują jėgą jie dovanoja. O dienos verčia štai naujus lapus … Tegul jos būna saulėtos ir šviesios Be debesėlių, be pilkų audrų Ir […]

***

Mylima mama, tiek daug mieliausių žodžių norėčiau Tau sudėti gražiausiom eilėm, bet ar juos visus į rimo taisykles įspraust galiu? Tiek daug kvapniausių žiedų norėčiau Tau priskinti, bet ar pakaktų vazų visom šiom gėlėm? Ir mano meilė Tau, miela mano mama, nesutelpa į vien tiktai šią šventės dieną- myliu Tave aš ištisus metus! Labai linkiu, […]

***

Mes laimės palinkėsim Tau, Nors kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei šalnos rudenio, nei šiaurės vėjo gūsiai Tavo gyvenimo kelių tegu neblaško niekados.

***

Tie metai viesulais praūžia, nesustoja, Dienų laivai paskęsta praeity. Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja, Darbų našta kas dieną vis sunkyn. Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs, Tai jis – pavasario prasmė gili. Draugų veiduos Tava jaunystė juokias, Nėra senatvės šitame kely.

***

Tegul tau saule sviecia nuostabiausiais spinduliais, menulis tenesa tau laime, tegul tau daug zvaigzdziu rodo tiesu kelia, o vejas tegul atnesa tau meile…