Tekstai su žyma ‘romantiškai’

***

Kai tamsią naktį kris žvaigždutė – ištieski ranką ir pagauki ją, nes vietoj jos gal bus širdutė kuri karštai mylės Tave…

***

Į mūsų gyvenimą ateinantis ruduo Lai atneša Tau mano šilumą ir meilę. Tu man esi brangi – negali nieks atstot… Vien tik pavasarių Tavos jaunystės gaila.

***

Tu – mano pasakų skliautas žvaigždėtas, Į kurį lyg į jūrą brendu. Nepalik širdyje niekam vietos, – Aš tave paslaptingai jaučiu. Tu – mano sapno žavingoji paukštė, Skrydis vyriškos meilės, aistros. Už beribį artumą, atleiski, – Mūsų meilė ir laimė plasnos.

***

… tavo žvilgsnis apibarsto degančiais aguonų žiedais, jie švelniai nuslysta žemyn mano kūnu, lyg vijokliais bandančiais nupinti tinklą – tavo auksinei žuvelei, tarsi galėčiau išpildyti visus Tavo norus… Žvilgsnis lyg paukštis įsisuka mano šilto kūno duobutėje…

***

Tau norėčiau būti vėju, kad galėčiau glostyti Tau plaukaus, Saulėje mirgančia lapų žaluma, kad teikčiau Tau ramybę ir grožį. Nuostabiu oro aromatu po lietaus, kuriuo Tu mėgautumeis…

***

Myliu tave taip, kaip plaukia antis. Myliu, kaip citrinos gaivina. Myliu taip, kaip kartais skauda dantį. Myliu taip, kaip vynas svaigina. Kaip nevykęs jūreivi bijo nuskęsti, Kaip žonglierius bijo klaidų, Kaip šeimininkė kratos nekvieso svečio, Taip aš tave myliu. Myliu tave, kaip širšė gelia, Taip, kaip purto senuos traukiniuos, Kaip nukrimsti norisi nuplyšusį nagą, Kaip […]

***

Man reikia tavęs Kaip raudono saulėlydžio Kad išminties turėčiau Man reikia tavęs Kaip auksinės aušros Kad degčiau ir šviesčiau Man reikia tavęs Kaip žydro dangaus Kad aiškiai matyčiau Man reikia tavęs Kaip liepos žalios Kad ramiai pailsėčiau.

***

Lūpų lytėjime girdžiu širdies kalbą, regiu raides, žodžius, užpildančius meilės prasme baltus popieriaus lapus, krintančius žemyn ir nuklojančius žemę. Balti lapai šiurena apie vyro ir moters sakralumą ir demoniškumą, apie egzistencinį jų minčių ir kūnų lydinį, ir nė akimirkai neabejoji grožio dvasia, sklandančia Visatos erdvėj, prisiliečiančia prie kitų sielų ir kūnų aukščiausia prasme – m […]

***

Mano mylimas Ir visur esantis žmogau. Aš tau rašau vienintelį ir trumpą meilės prisipažinimą, tokį lengvą, kaip lapo kritimas rugsėjį. Tokį skaidrų, kaip šviesūs rudens debesys. Tokį švelnų, kaip voratinklio raštas. Trapų ir vienintelį Meilės žodį – stipriai Tave MYLIU.

***

Mano brangiausias žmogau, esame pažystami labai daug ir labai mažai. Tiek daug ir tiek mažai kartu išgyvenome… Dėkoju tau, kad esi šalia greta, nes tavo supratimas, rūpestis ir beribė meilė pakeitė mano gyvenimą. Pilka kasdienybė tapo prasminga, nes tu tapai man dangiškos laimės viltimi. Myliu tave labiau nei galiu pasakyti bespalviais žodžiais…

***

Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes, Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia, Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą, Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi, Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis, Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą, Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai, Tai noras […]

***

Naktį padalinkim mes perpus, Taip, kaip liepsna žvakelės ją dalina. Pirštukais prisiglausiu tau prie lūpų… Patylėkim sekundėlę, patylėkim… Leisk pajusti širdies kalbą spengiančioj tyloj, Leisk išgerti taurę atodūsių tavųjų… Tu visatą su manim pasidalinki, Šis pasaulis – taip mažai mums dviems…

***

Meilė yra laisvės gėlė. Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos. Persekiotojai meilės niekada nepagaus.

***

Meilė susijusi su gyvenimu. Meilė padeda mums išsiskleisti, sujungia, padaro mielesnius, sutaurina. Iš meilės trykšta švelnus rūpestis, tai jos žiedai. Visa, ką palytime, meilė paverčia grožiu. Ir visada, kiekvieną mirksnį, mes turime galimybę žengti toliau, negu aprėpia mūsų mažasis aš, galime apsikabinti su visais kaip mylimos dalys vientisoje visumoje.

***

Meilė yra viena ir visa apimanti. Tai švelniausi jausmai, noras daryti visiems gera. Meilės fenomenas sutalpina savyje visą gyvenimą, todėl jai vien širdies maža.