Ilgesys. Noras būt su Tavim.. Visa tai – mane verčia kentėt. Pati kalta. Žinau! Pati pamilau. Mulkė.. Taip. Mulkė. Niekas nevertė mylėt.. Bet pamažu. Tai tapo naturalu. Kasdieninės šypsenos. Verčia stengtis. Ir gyvent. Išmokau džiaugtis papraščiausiais dalykais. Saule. Ir dangum. Juk tai nepaprastai gražu. Bet Tu ir vėl.. Slypi kažkur ten danguje..
Tekstai su žyma ‘romantiškai’
Žymos: ***
Šaukiu į naktį, kad tave myliu O žvaigždės žiba tartum akys Tavo, Ir jūra ošia tyliai tyliai, Kaip kažkada kai mes kartu dainavom..
***
Beribę meilę tau jaučiu Ji neapreptų žvaigždynų plačių Ji nepasiektų aukščiausių kalnų Leisk tave apiberti gražiausiu jausmu.
***
Gyvenimas būna gražus ir pilkas. Gyvenimas būna linksmas, būna liūdnas. Būna įsimyli, būna gauni ragų, visko būna, tačiau gyventi visgi verta, nes niekad nežinai, gal surasi žmogų, kuris tau praskaidrins gyvenimą. Šypsosis kiekvieną dieną. Sakys myliu, pralinksimins kai liūdesi, kuris bus šalia ir niekad neišduos. Žinosi, kad tavęs kažkas laukia ir kažkam tu rūpi..
***
Šį vakarą mėnuliukas nusišypsos ir mano karštą bučkį dovanos. Žvaigždutė ryškiai sužibės, tave lovytėn palydės.. Labanakt!
***
Tu atnešk man karštą kavą, Žiemos ryta šaltą.. Tu ateik, Kai žvaigždėm į žemę snigs.. Tu paguosk, Kai ašara gaili nuo veido kris.. Tu pašok su manim lietuj.. Kai šalti lašai tamsoj į pievą tikš.. Tu pamilk mane, Kaip laukų gėlę, nors ji ir nuvys.. Tu ilgėkis manęs.. Kai gavaus rytmečio saulė švis..
***
Aš einu pasibelst į tavasias duris Tu juk lauki manęs Tu ilgiesi manęs Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys Aš einu pasibelst į tavasias duris Ir nešu dovanų tau rudens ramunes. Juk žinai, kad aš tave begalo myliu Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.
***
Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta.. Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga. Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas. Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
***
Neatleisti – vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti – vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti – tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti – tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti – tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..
***
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas.. Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą.. Kiek dar kartų tarsime: “aš tave myliu”, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą.. Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai […]
***
Myliu Tave ir jaučiuosi laiminga vien tuo, kad Tu esi. Tikiu viskuo ką pasakai vien dėl to, kad tai pasakai Tu. Visada išsišiepus iki ausų vien dėl to, kad Tu esi. Ir niekada nebuvau tokia laiminga kol nesutikau Tavęs. Myliu Tave.
***
Pašnibždėk, paklausk.. Galbūt išgirs? Matai? Tai siena dengia tavo širdį.. Nenori ji nieko įleist.. Todėl širdis meilės šauksmų negirdi.. Ji nori būti laisva.. Bet tuo pačiu ir geidžiama.. Atgaivinti ją gali tik aistra.. Panaši į saldų medų bičių nešamą.. O ją turi širdis maną.. Tai tikrai ne melas ar pašaipa.. Leisk paliesti tavo sielą.. Leisk […]
***
Kodėl sunku ištarti MYLIU, kai tai savy jauti?? Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti? Kodėl pasaka pasibaigia knygos vydury?.. ir palieka gilų randą kažkieno širdy.. Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, o užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto..?
***
Reikia mylėti tam, kad jaustum, kad esi mylimas.. Reikia tylėti, kad isgirstum, nes tik taip gali įsiklausyti.. Reikia turėti draugų, kad nesijaustum vienišas.. Reikia tikėti savimi, nes tik taip gali tapti stipriausiu žmogumi pasaulyje..
***
Kad laiminga būtum, daug nereikia. Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti. Tik kažką į kelią išlydėti. Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti. Kad laiminga būtum daug nereikia, Kad tik būtų ką vardu pašaukt.
