Myliu bet tyliu, Noriu kalbėt bet negaliu Matau tave ir atrodai lyg angelas Noriu bučiuot, apkabint bet negaliu.
Tekstai su žyma ‘romantiškai’
Žymos: ***
Meile mato širdimi ne akimis, Todėl Kupidonas meilės dievas – neregys.. Ak ta meilė, ką ji gali..? Ji visus apkabina ir keri..
***
Tavo vardas pasauly man vienas, Tavo vardo pamiršt negaliu. Nežinau, gal klaidingai galvoju, Bet širdyje tave vieną myliu.
***
Išnyk kaip išnyksta vaizduotės, pamiršk, kaip pamiršti sapną,išsiliek kaip vanduo išsilieja į vandenyną, išeik, kaip išeina siela į dangų, būk paslaptingas, kaip naktis.. bet niekada neišnyk iš širdies,nes tas jausmas ne vaizduotė, nepamirši, nes tas jausmas nepamirštamas, esi ir būsi mano tyroj širdutėj, kuri myli tik tave!
***
Tavo vardas gražesnis už saulę ir už tūkstančius aukso žvaigždžių Tavo vardas man vienas pasaulyje, Kurį aš taip širdy branginu…
***
Tyli naktis, visi jau miega, sapnai ramina tūkstančius žmonių. Tai aš viena seniai nemiegu, rašau tau laišką ir liudžiu. Atleisk, kad taip ilgai tylėjau, kad taip ilgai tau nerašiau laiškų. Neužmiršau, rašyt kasdien norėjau, bet vis pradėti būdavo sunku. O tu rašyk man viską, viską. Aš tavo žodžių laukiu nekantriai..
***
Mėnulis nuliūdęs į žemę žiūrėjo. Girioj svyravo svyruokliai beržai, Bet mano širdis kažko taip ilgėjos Pasakyčiau, bet ir tu pats žinai.
***
Paprašysiu aš drugelio Kad nuskristų pas tave Prisiglaustų prie veidelio Pabučiuotų už mane. Skrisk, laiškeli, ilgą kelią Tu atrasi, aš tikiu. Pasakyk, kad pasiilgau, Bet matyti negaliu.
***
Žinok, kad meilė – tai auksinis perlas. Žinok, kad meilė – graži ateitis. Žmogus be meilės tampa tartum vergas, O jo jaunystė, kaip naktis.
***
Pro žalius žalius lapus, žėri mėlynas dangus. Pažiurėjęs Tu į jį, Prisimink mane širdy… Gyvenimas mus supažindino, Gyvenimas mus ir išskirs, Bet drauge praleistos dienos, Visalaik man Tave primins.
***
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo ką turiu, ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
***
Aš prisimenu tą tamsią naktį, Kai žvaigždes žibėjo aukštai Kai prispaudęs mane prie krūtinės Apie laimę dainas dainavai. Ir kaip su meile aš klausiaus Apie laimę skambiųjų dainų Man taip norėjos sušukti “Brangusis aš tave myliu” O tu lyg visą tai supratęs Mane suspaudei glėbyje tvirtai Ir spindinčiom akim pažvelgęs Mane pabučiavai karštai, karštai. Aš […]
***
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo – Dangaus ugny. Retai, retai, Mes vienas kitą matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas – Tu tą žinai Išsiskyrimas man ne svetimas – Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.
***
Juos regime, kada ramu ir saulė žiba. O kad galečiau aš tikėt, neabejoti, Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau, Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.
***
Tu suprasi kas tai yra laimė, Kas yra džiaugsmas, šypsena. Žinok, kad žmogui reikalinga meilė, Kaip draugas, kuris oras ir daina. Tad džiaukis nesugrįžtančia jaunyste, Laikykis laimę rankoje tvirtai. Ir meilę saugok, nes ji tik vienakart Pražysta – ir amžinai.
