Nieko nėra gražesnio už žydinčias pievas,nieko karštesnio už saulę,nieko stipresnio už meilę,bet juk esi TU, o Tavyje telpa viskas.
Tekstai su žyma ‘romantiškai’
Žymos: ***
Negriauti, nekenkti…Nepykti, neverkti…Nebausti, nedrausti…Tik kilti, stebeti…Ragauti ir laukti…Tik gerbti, draugauti…Tiketi, svajoti…Tik buti, gyventi…Dziaugtis, myleti…Kad taip visada…
***
Jei vanduo butu bucinys, atiduociau tau jura. Jei apkabinimas butu lapas, atiduociau tau medi. Jei meile butu laikas, atiduociau tau amzinybe.
***
Aš noriu mylėti Tave – nesisavindama, Suprasti Tave – neteisdama, Būti su Tavimi – neįsibraudama, Kviesti Tave – nereikalaudama, Palikti Tave- kaltės nejausdama, Kritikuoti Tave – nepriekaištaudama, Padėti Tau – neįžeisdama……….nes MYLIU TAVE.
***
Menu kiekvieną savo meilės datą Ir man sunku sutikti su mintim, Kad kitados buvai man tolimas tu, Kad viens kitam mes buvom svetimi. Tegul aš daug gyvenime klajosiu, Tegul daug metų užmarštin nueis. Aš visada ir visada dėkosiu keliams, Kurie mus suvedė kadais.
***
Paprasčiausia pora paprasčiausiame name – tačiau kokia nepaprasta mūsų meilė.
***
Tu myli… Vadinasi – tu esi… Tu esi tas, kurį myli… Atsisėsk ramiai ir pagalvok – juk gera, kai tave kas nors myli…
***
Myliu tave, Kaip bangos myli krantą, Kaip žiedas myli kvapą, Mėnulis- naktį, ruduo gi- saulę. Myliu tave aš taip, Kaip garsas myli ausį, Kaip spindulys kad myli akį, Plakimas- širdį,- Aš taip myliu tave.
***
Kai tu, mano džiaugsme, mane palieki, Apgaubia naktis, nerami ir nyki, Ir, rodos, kad pusės gyvenimo savo Suvarstytas skausmo, staiga netenki. Kaip motinos meilė vaikams- man esi Paguoda, viltis ir svajonė šviesi. Man meilė tavoji- lyg laivas galingas. Juo plaukiant, vingriausia srovė nebaisi. Tad šviesk, mūsų meile, liepsnok amžinai, Lai nėša padange mus tavo sparnai! […]
***
Vėluojančių ir mylinčių neteisia Tu durų neužtrenk, nors bus vėloka Kaip valkata, atklydęs netikėtai. Be jokių svečio teisių Ateisiu atsigert laimingo tavo juoko. Kitaip aš negaliu, aš be tavęs gyvent nemoku.
***
Kai tu matysi vaivorykštę ir vaikus jos akyse – žinok, tu tikrai myli savo moterį…
***
Aš atėjau, ir tavo širdis prisipildė: skausmas atėjo pas tave ir džiaugsmas. Tu palietei mane, ir as suskambau meile.
***
Myliu pasauli,kuriuo tu gyveni Myliu pavasari,gels,ju ziedus- kaskart kai tyliai tyliai iseini Verkiu kampe as atsisedus…. Zinau nevertaverkt,juk tu sugrisi!!!! Svelniai paliesi mano plaukus Ir tyliai tyliai pasakysi: „Kentet neverta tiek manes islaukus…“ Ir viena diena,kai manes nebus Tu prisiminsi ta nelemta nakti Ir kai nueisiu i manus kapus, Tavo sirdis nustos jau plakti….
***
Šnabždėk šnabždėk man, rudenio lietau. Tu mylimasis mano ir vienintelis. Jau nuo kitų garsų aš apkurtau. Ir žodžių buvusių saldybė virto stinguliu. Šnabždėk šnabždėk man, liūdnas mano broli. Žiema man ne sesuo. Daugiau aš nieko neturiu. Tik Tu vienintelis atneši rausvą obuolį, kurį pasiūlysi dalintis su kitu. Šnabždėsi man, ilgai šnabždėsi, kad Tavo liūdesy beviltiškai […]
***
Nuliūsk, pravirk, širdie gailinga, Dėl tuštumos, dėl netekties! Raudok, nes sopulių nestinga, Nei graudulių jautrios nakties… Mylėk, kalbėk lašais akyse, Paguodos neliestais, karčiais! Tokiais savy ilgai laikytais, Dabar versmingai tekančiais… O tu tenai, kai man krūtinėj Vėl aidas sklis iš praeities… Ar besuprasi, kaip sutrynei Meilumą vaikiškos širdies?
