Gėrio esama madingo ir ne madingo, kaip ir blogio … – šiandien jau galime džiaugtis hibridiniais moralės stiliais. Toks tad šis pasaulis – filosofija ima vis labiau panašėti į verslo administravimą.
Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“
This is featured post 1 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 2 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 3 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
***
Be baimės ar neapykantos nebūsi tikras žmogus, o tik susižavėjęs ir apsalęs veršelis
Ričardas Gavelis ,,Jauno žmogaus memuarai“
Liūdnas meilės monologas
Turbūt neįmanoma žodžiais apsakyt to, ką jauti paskutinę akimirką liesdamas mylimo žmogaus rankas… Kaip grauži save mintimis apie laiką praleista kartu, apie žodžius, kuriuos kažkada nepagalvojus pasakiau, apie nutylėtus „myliu!“, apie gražiąsias akimirkas… Imi savęs nekęsti, nes supranti, jog per daug nutylėta. Ir ko gi labiausiai imi trokšti tą akimirką?! Išeik greičiau, man taip bus lengviau… Išeik, nebegaliu žiūrėti, kaip tu kankiniesi. Kodėl tu išeini, kodėl paskutinėm akimirkom aš myliu Tave labiau, nei bet kada?!..
Egoistė? Žinau. Norėčiau tokia nebūti, tiesiog žinau, kad Tavęs man trūks labiau nei kam kitam. Tu žiūri į mane, tirpsti mano akyse, Tavo rankos ledinės, akys pilnos vilties.
Meilės miniatiūra
Ji mylėjo sniegą. Jis jo nekentė. Ji vis dar tikėjo pasakomis. Jis buvo pesimistas. Ji dievino dangų.
Jis sakė, jog tai banalu. Ji nuolat šypsojosi. Jis tai laikė navumu. Jai patikdavo sedėti naktį ant stogo ir žvelgti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėjo į tele ekraną. Jis jai buvo viskas. Ji jam paprasta lėlė. Ji manė, jog jis yra tas kurio jai reikia. Jis laikė ją maža mergaite. Ji liūdėjo. Jis ironiškai šypsojos.
Ji verkė. Jis tylėjo. Ji pavargo, panoro pasikeisti. Jis manė, kad ji tam per silpna. Ji kentėjo. Jis į tai nekreipė dėmesio. Ji vis tolo nuo jo. Jis to nematė. Ji beveik užmiršo jo vardą. Jis vis dažniau ir dažniau galvodavo apie ją. Ji pasikeitė. Ji pamiršo šaltą baltą sniegą. Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nesvajoja, nes jis sakydavo, jog tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes jis dabar bespalvis. Ji nustojo juoktis. Ji tapo tokia, kokios norėjo jis. Bet jis pasigedo tos mažos mergaitės su spindinčia šypsena ir žydinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu. Jis suprato, kad ji jam pati ir vienintelė svarbiausia. Jis norėtų ją susigrąžinti. Bet ji nebetiki meile!…
***
Kai Tu miegosi,
Aš sapnuosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų
Kai Tu džiaugsies,
Aš būsiu to džiaugsmo dalele…
***
Ji turi rankas – jos glosto
Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga
Ji turi akis – jos mato manyje gėrį
Ji turi širdį – ji mane myli.
***
Mano saldžiausioji gėlele, svajonių fėja, paglostyk mano pavargusias mintis, nuramink mano sielą…
***
Jei Jums nepavyks, ar tai Jus iš tiesų sužeis, ar tiesiog nepatogiai pasijusite ? O jeigu pavyks, ar pasikeis Jūsų gyvenimas į gerąją pusę ? Kai Jums pavyks save įtikinti, kad Jūsų svajonė yra vertinga ir pasiekiama, – tada tarkite „sudie“ visiems abejojantiems ir leiskitės pirmyn …
Gilber E.Kaplan
***
Jau pasaka praėjo
Beliko pasakėčia…
Jau bulvės nukastos kai kur
Galulaukėj štai ilsisi akėčios…
Beliko pasakėčia…
Jau bulvės nukastos kai kur
Galulaukėj štai ilsisi akėčios…
Jau obuolys kadaise būdamas rūgštus
Pražydo šypsena saldžia…
Ir katinas anksčiau sugrįžo į namus
Nes debesy pasislėpė delčia…
Naktis kaskart anksčiau..anksčiau
Vis mikliai pakelia sparnus
Geroku ciferblato gabalu mažiau
Dienos džiaugsmų palikę bus….
Nuvarginti karštų atostogų dienų
Per trumpą vasaros akimirką
Ir po gerai ir nelabai apmokamų darbų
Užmiega vyrai įsijungę pultu teliką…
Ruduo yra smagus jis tuom, kad nepalieka abejingų
Kas nelaimingas drabstosi depresijom baisiom..
Kas netgi džiaugiasi, akimirka lietinga
Nes prisirinkęs grybų kašę…jaučiasi labai, labai, labai laimingas..
***
Ruduo nudažo svajas manas ryškiom savo spalvom
Nepajėgi aš jų pakeisti ar sulieti, na ir tegul, tegul plauksiu
Kaip tas klevo lapas upeliu srauniu
Svarbu, laiku sugauk mane.
***
Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia 12 -oko dalia.
Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.
***
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave,
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.
Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu – šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
***
Kas nedrąsus šį rytelį pabudo,
Kas nešė virpančią puokštę delne?
Kas prie mamytes rankelių prigludo,
Kai teko likti vienam klasėje?
Kam skirta viską pradėt pirmą kartą:
Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt?
Kam lemta augt ir pakeist seną kartą.
Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt.
Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės,
Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.
