***

Ateina diena, kai kūnas nustoja augęs, bet siela gali augti visą gyvenimą.

Anonimas

***

Neniekinkite pipiro, matydami jo menkumą, verčiau paragaukite, tada pajusite, kaip jis kanda.

Arabų patarlė

***

Jei pėdos liečia žemę, kojos yra tinkamo ilgio.

Coluche

Think before You hurt

The girl you just called fat ? She is overdosing on diet pills. The girl you just called ugly ? She spends hours putting make-up on, hoping people will like her. The boy you just tripped ? He is abused enough at home. See that man with the ugly scars ? He fought for his country. That guy you just made fun of for crying ? His mother is dying.

 

 

Nuotaikingas tostas apie išlikimą

Gyveno dinozaurų šeima.
Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?“
O žmona sako: „neeaaa…“
Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?“
O žmona: „neaaa…“
Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!“
O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…“
Taip ir išmirė dinozaurai.
Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!

Originalus meilės tostas

Negersiu ne todėl, kad grašiai pasibaigę,
ar kad bijau žmonių, kurie girtumą peikia
aš gerdamas vien užsimiršimo tegeidžiu, –
dabar gi Tu širdy, ir vyno nebereikia .

Citata apie santuoką

O dėl santuokos, tai, žinoma, ji dera su protu, jei troškimą lytiškai suartėti sužadina ne vien tik išvaizda, bet ir troškimas gimdyti vaikus bei juos išmintingai auklėti ir, be to, jei abipusės, būtent vyro ir moters, meilės priežastis yra ne tik išvaizda, bet ypač dvasios laisvė.

Spinoza Benediktas, „Etika“ 2001

***

Let every day be a Dream You can touch. Let every day be a Love, You can feel. Let every day be a reason to live, becouse life is too short to be negative…

Rudens vilionės

Išeik į lauką. Ten šviesiau, nei tavo tamsiame kambaryje. Dabar ruduo, žemė paklota margaspalviu kilimu, medžiams dėl to darosi šalta, jie girgžda paliesti vėjo. Užvertęs galvą pamatysi,o gal ir išgirsi, kaip išskrenda paukščiai . Pasaulis ruošiasi miegui, ruošiasi poilsiui. Bet tai gyvybės dalis.

Todėl išeik į lauką. Įkvėpk gyvybės.

***

Pirmąjį bučinį vyras vagia, antrąjį – išmaldauja, trečiajam – sutinka, visus kitus – kenčia…

***

Mažytis pastebėjimas : kuo geriau matosi krūtinė, tuo sunkiau įsiminti veidą.

Pasaka šių dienų aktualijomis

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais.
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas,
Apie baisią dujų kainą,
Kur pakilo į dausas.
Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų.
Apie trečiąjį paketą
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.
Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už “karštį”,
Išmokėt niekaip negal!
O seime nykštukai sėdi,
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.
Prezidentė gero būdo –
Bet jos partija pikta …
Paskutinis emigravo,
Tai ir pasaka baigta.

Kaip velnias gaudė sielą

Vienas gaspodarius sutika vakiečiuką ir sako:
– Duok man pinigų
Tas ir davė pinigų. Gaspadorius sako:
– Kada tu man atiduosi dūšią?
Vokietukas jam ir atsako:
– Kada atsigulsiu, kada papersiu tris kartus – tada ir išeis dūšia.
Atsigulė vokietukas, vienąkart perdė – velnias klausos. Kitą perdė – velnias dar įdėmiau klausos. Trečiąkart pirst – velnias gerklėn knap, įsikando ir nešas.i Sutinka kitus velnius, tie ir klausia:
– Ar pagavai?
Velnias sako:
– Mm!

Eilėraštis apie Vėlines

Kada regi tamsoj žvakučių jūrą
Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!-
Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra
Visi,kurių netekom,apraudojom

Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas
Su savo ydomis,klastom,pykčiu,
Skolų nebegali grąžinti žmogui,
Kuriam jau nebeliko paslapčių.

Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią,
Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti,
Mes per retai aplankom šią vietelę,
Kur būname prie jūsų taip arti,

Kad tebegirdim jūsų žodžių aidą,
Kad skaitome it knygą jūs mintis…
Te užmiršimo nuosėdas išsklaido
Ši atminimo ir rimties naktis!..

Rudens veidas

Aš mačiau šiandie veidą rudens,
Liūdną veidą tarp lekiančių lapų.
Gilumoj geležinio vandens
Jam nuo ašarų akys sušlapo.

Gilumoj, kur be galo tylu,
Šitas liūdintis veidas gulėjo,
Negirdėjo lėtų spragilų
Nepavargstančio, aklo kūlėjo.

Abejingi, laimingi lašai!
Visas oras nuo lapų geltonas.
Tu kaip orkestrą lietų prašai,
Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais

Visada, visada, visada,
Kad lietus niekuomet nepraeitų,
Kad stovėtų šita valanda,
Tartum marmuro deivė balta,
Tarp užmiegančių, giedančių fleitų