Visos moterys nori, kad jų vyrai būtų joms ištikimi. Bet tik našlės žino, kur šiuo metu yra jų vyrai.
This is featured post 1 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 2 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 3 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
Miniatiūra juoko tema
Nusijuok. Neturi iš ko juoktis ? Juokis iš savęs – visada tam rasi priežasčių, juk save pažysti geriausiai. Pavargai kovoti su slunkiumi šefu ? Nusijuok. Ir kalbėk su juo kaip su mažu vaiku – akcentuodama savo kantrybę ir šypsodamasi (mintyse įsivaizduok jį nuogą – ir susilaikyk nuo kvatojimosi, gali blogai baigtis). Blogai miegojai naktį ? Bet juk po to puikiai sekasi visokio plauko eilėraštukai, daugiau laiko praleidžiama prie kavos puodelio su kolegomis, pasirenkamas saldesnis desertas pietaujant. Juokis. Tai tavo stiprybė. Nes kai tu juokiesi, niekas nebegali tavęs nugalėti. Reikia tik žinoti, kada tai daryti „pilna burna“, o kada – tik mintyse. Žinojimas ateina su laiku, mokslo šaknys kartais būna karčios.
***
Aš tikiu, Kad snaigės žiemą krinta, kad po žiemos pavasaris ateina. Ir aš tikiu, kad būsi tu laiminga, – tamsus liūdesys kažkur išeis, aš tikiu, kad šie metai neš Tau laimę rieškučiuose, Juk Tau jau 18 – lika.
***
Jeigu būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų … Jei tu būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti tave …
Dukrytei. Donaldas Kajokas
Mėnuo už lango. Sapnas.
Sparnas naktinio arkliuko.
Mažas mieguistas angelas
Ant naktinio puoduko.
***
Ar žinai, kodėl mes užsimerkiam ?
– Kada miegam ?
– Kada verkiam ?
– Kada svajojam ?
– Kada bučiuojames ?
Todėl, kad patys gražiausi dalykai yra nematomi .
***
Nesubrendusio žmogaus požymis tas,kad žmogus pasiryžęs dėl kilnaus tikslo numirti,o tuo tarpu subrendęs žmogus pasiryžęs tam tikslui atiduoti gyvenimą…
V.Štikelis
***
Mirtis yra verta to, kad gyventum,
Gyvenimas vertas to, kad ieškotum,
O meilė verta to, kad lauktum …
Rudenėjančios mintys.
Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys.
Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti.
Pavasarį atgimsiu naujai.
Labanakt.
***
Aš matau, aš jaučiu, gausiu visko, ko geidžiu, –
Eisiu drąsiai, dainuosiu garsiai, vėjas manęs nepavys.
Tik atbėk manęs pasitikti, suteik mums progą skristi.
***
Pavargau. Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum.
Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu?
Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras.
Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta.
Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.
Gandro meškerėlė
Stovi gandras
Viena koja
Ir varlytę
Meškerioja…
Kraipo galvą,
Snapą suka:
– Sužvejosiu
Aš varliuką!..
Ga!.. Be meškerės
Ilgos –
Lyg katytės
Uodegos.
Ga!.. Štai snapas –
Ilgas, plonas…
Aš – varlyčių
Kapitonas.
Viena koja
Ir varlytę
Meškerioja…
Kraipo galvą,
Snapą suka:
– Sužvejosiu
Aš varliuką!..
Ga!.. Be meškerės
Ilgos –
Lyg katytės
Uodegos.
Ga!.. Štai snapas –
Ilgas, plonas…
Aš – varlyčių
Kapitonas.
Krust varliukas
Po lapu.
Po lapu.
Gandras sukas.
Čiupt snapu.
Snapą jis aukštai
Iškėlė:
Ga!.. Matai,
Kur meškerėlė!
Čiupt snapu.
Snapą jis aukštai
Iškėlė:
Ga!.. Matai,
Kur meškerėlė!
Anzelmas Matutis „Margaspalvė genio kalvė“
Rudens žodžiai
Ateina rudenys pre pievų žiedus,
Per žalio miško lapelius.
Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda
Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus.
Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios
Kas vakarą graudina mus.
Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės
Berašant rudenio žodžius.
Netrukus kris ant tako snaigės
Ir nebebus jau taip jauku –
Viskas pasauly vieną kartą baigias.
Kartu neamžinas ir tu – žmogus.
Vytautas Mačernis
Berniukas ir jūrų žvaigždės
Vieną kartą vienas vyras vaikščiojo paplūdimiu. Švietė saulė ir buvo puiki ir graži diena. Tolumoje jis pamatė berniuką lakstantį pirmyn ir atgal tarp bangų mūšos ir paplūdimio. Kai vyras prisiartino, jis pamatė šimtus potvynio ant smėlio išmestų įvairiausių jūros žvaigždžių. Berniukas rinko jūros žvaigždes ir nešė jas atgal į vandenyną. Vyrą nustebino toks beprasmiškas berniuko darbas. Jūros žvaigždžių buvo tiek daug, kad nebuvo įmanoma jų visų išgelbėti. Vyras prisiartino prie berniuko ir pasakė: “Tu turbūt išprotėjęs?.. Tūkstančiai kilometrų paplūdimio nukloti išmestomis jūros žvaigždėmis. Tavo darbas neturi jokios reikšmės”. Berniukas pažiūrėjo į vyrą. Tada pasilenkė pakelti dar vieną jūrų žvaigždę ir švelniai įmetė ją į vandenyną. Tuomet atsisuko į vyrą ir pasakė: ”Jai tai tikrai turi reikšmę!”
***
Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas …
Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu“
Tai bus geriausia man paguoda.
