Geri sveikinimai » tostas

***

admin — Tue, 15 Feb 2011 10:24:17 +0000

Vienas žmogus netikėtai uždirbo daug pinigų. Argi taip negali atsitikti? Bet ar dėl nežinojimo, ką su tais pinigais daryti, ar dėl kitų priežasčių jis tuos pinigus iškeitė į aukso gabalą, užkasė jį į žemę ir kasdien ateidavo pažiūrėti ton vieton. Tas dažnas žmogaus viešnages ir parymojimus prie užkasto aukso pastebėjo kaimynas. Sulaukęs nakties, jis tą aukso gabalą iškasė, pasiėmė, o jo vietoje paliko paprasčiausią akmenį.
Kitą dieną įprastu laiku aukso šeimininkas vel atėjo prie savo lobio. Jis iškart pastebjo, kad žemė šioje vietoje šviežiai perkasta. Drebančiomis rankomis atkasė slėptuvę ir… aukso vietoje rado paprasčiausią akmenį. Žmogus suklupo ir ėmė graudžiai verkti. Tai pamatęs kaimynasvagis prisiartino prie žmogaus ir paklausė, ko jis verkiąs. Žmogus paaiškino, jog čia paslėpęs aukso luitą, o dabar jo vietoje radęs tik paprasčiausią akmenį. Tada kaimynasvagis tarė:
Ko gi tau verkti? Ar tau ne tas pats, kas žemėje guli: auksas ar akmuo, jeigu tu nieko nesiruoši daryti su užkastu lobiu?
Pakelkime taurę už tai, kad savo turtus neslėptume žemėje, o vartotume savo, savo artimųjų ir bičiulių labui!

***

admin — Thu, 03 Feb 2011 11:32:38 +0000

Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu?
Prancūzė: „O Poli! Gulk šalia!“
Amerikietė: „Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras.“
Anglė: „Bili, tu pats kaltas – juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada.“
Rusė: „Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo.“
Žydė: „Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?“
Lietuvė: „Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas – galėtum.“
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis – savo vyras!

***

admin — Thu, 03 Feb 2011 11:29:09 +0000

Kupranugaris gali dirbti septynias dienas negerdamas, O žmogus gali gerti septynias dienas nedirbdamas.

Taigi pakelkime taures už žmonių galimybes !

***

admin — Thu, 03 Feb 2011 11:26:44 +0000

Du bičiuliai eina gatve. Staiga vienas nelauktai stabteli ir čiupęs kolegą už parankės tarsteli:
– Greičiau nykstam iš čia…
– Kas gi atsitiko? – nesuvokia bičiulis.
– Antai, pažiūrėk, kitoje gatvės pusėje stovi mano žmona su mano meiluže…
Bičiulis pažvelgęs į kitą gatvės pusę nuramina jį.
– Nesijaudink, tai mano žmona su mano meiluže.

Tad išgerkime už ištikimus draugus ir tikras drauges

***

admin — Sat, 29 Jan 2011 19:22:27 +0000

Gyveno kartą medžiotojas su žmona. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado jo žmona, ant namo stogo lizdelį susisuko mažas paukščiukas. Ir medžiotojas pamilo paukščiuką: ar atsikėlęs rytą, eidamas medžioklėn jis nepamiršdavo paukšteliui paberti grūdų.
Bet kartą medžiotojas susiruošė ilgesnėn kelionėn. Išvykdamas jis paprašė žmonos:
– Nepamiršk to mūsų mažojo paukštelio, kuris gyvena ant stogo. Maitink jį, o kai prisiminsi mane ir pakalbėk su juo.
Bet žmona pamiršo medžiotojo prašymą, nepasirūpino mažuoju paukšteliu.
Kai po kelių savaičių grįžo medžiotojas, jis rado tik tuščią paukštelio lizdą. Ir nuo tos dienos namuose prasidėjo barniai, nuoskaudos, abipusiai nesusipratimai. Galų gale medžiotojo šeima iširo.
Medžiotojas nežinojo tiksliai skyrybų priežasties, bet širdimi nujautė. Iš tiesų, tas mažas paukštelis, gyvenęs ant jų stogo, buvo tapęs jų mažos šeimyninės laimės saugotoju.
Tad niekada nepamirškime nuolat prisiminti tą mažą paukštelį, gyvenantį kiekvienoje šeimoje ir vadinamą „šeimyninė laimė“. Pakelkime taurę už meilę, už abipusį vyro ir žmonos supratimą.

***

admin — Sat, 29 Jan 2011 19:18:44 +0000

Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos.
Daina užpildo laiko tuštumą,
O meilė – ilgesį šviesos.
Daina – poezija ir gaidos,
O meilė – išsipildžiusi svaja.
Daina nuo laiko blunka, mainos,
Tikroji meilė – niekada. Pakelkime taures už tai kad meilė iš tikrųjų niekada nenubluktų!

***

admin — Sat, 01 Jan 2011 20:05:20 +0000

Kartą vienas turtingas karalius turėjo gražuolę dukrą. Jis uždarė ją j aukštą aukštą bokštą ir tarė visiems, jog tas drąsuolis, kuris pajėgs užkopti j šį bokštą, galės vesti gražuolę dukrą ir dar gaus gerą priedą – pusę karalystės. Na, o to drąsuolio, kuris nepajėgs įveikti bokšto, lauks žiauri bausmė – jis bus nustumtas bedugnėn. Ir štai atsirado pirmasis drąsuolis. Kopė, kopė į bokštą, bet įkopti nepavyko. Ir jis buvo nustumtas bedugnėn. Tas pats atsitiko ir antrajam drąsuoliui. Ir tik trečiajam jaunuoliui pavyko įkopti į bokštą. Ir ką gi – karalius duotą žodį tęsėjo. Jis tarė drąsuoliui: „Imk į žmonas mano dukrą ir dar gausi pusę mano karalystės“. Bet jaunuolis atšovė: „Nieko man nereikia. Nustumkite mane bedugnėn. – Kodėl? – nejuokais nustebo karalius. – Dėl kompanijos aniems dviems! – atsakė jaunuolis. Tad išgerkim šią taurę už kompaniją!

***

admin — Sat, 01 Jan 2011 20:01:41 +0000

Petras su draugais, susirinkusiais jo bute, šventė gimtadienį. Kai žmona išėjo į virtuvę ruošti karštų patiekalu, Petras ėmė guostis: – Aš jau seniai pastebėjau, jog mano žmona neturi jokio skonio. Bet štai užvakar ji apsivilko tokią pasibaisėtinai bjaurią suknelę, jog man tiesiog trūksta žodžių jai apibūdinti. Žinoma, aš neišdrįsau jai tiesiai pasakyti apie tai, bet kai ji išėjo į gatvę ir aš, pažvelgęs pro langą, pamačiau, kaip… Tuo metu į kambarį netikėtai įėjo Petro žmona. – Ir kas svarbiausia, — nė kiek nesutrikęs tęsė pasakojimą Petras, – šitą vargšą katinėlį jie rado pačioje televizijos bokšto viršūnėje… Pono Petro žmona taip ir nesuprato, kas privertė visą kompaniją taip gardžiai ir vieningai nusikvatoti. Tad pakelkime taurę už tuos vyrus, kurie visada randa išeitį iš pačių netikėčiausių situacijų!

***

admin — Sat, 01 Jan 2011 19:54:03 +0000

Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti.. Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų.. Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį.. Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. Po to karto man stovėjo 3 dienas ir 3 naktis.. Nieko blogo negalvokit – Josios veidas pries akis.. Tad pakelkim už dideli butelį!

***

admin — Sat, 01 Jan 2011 19:51:18 +0000

Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: – Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: – Pakvaišai, ar ką? – Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: – Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: – Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: – Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius – eisime alaus, jei herbas – eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna – miegosime toliau. O jei pakibs ore – į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją.