Tekstai su žyma ‘švelnu’

***

Metus skaičiuojat Nuo rugsėjo lig rugsėjo. Dalinate save Nuo abėcėlės lig brandos. Kiek daug likimų Astromis žydėjo, Kiek daug sidabro smilkiniuos… Nauja ugnim vėl tavo akys šviečia, Skambučio aidu Virpant širdyje… Tu privalai juk Būti Prometėjum Su kiekviena Ateinančia diena. Galbūt todėl Nesensta Jūsų Laikas, O Jūsų žodžiuose Tėvynė ir Taika… O juk visiems visiems […]

***

Už tą šypseną lyg saulę, Už geras akis, Į tą platųjį pasaulį Atvertas duris. Už tą šiltą šiltą žodį, tartą iš širdies Tegul nors rasota rožė padėkot padės…

***

Skrenda paukšteliai į savąjį kelią, Kuriuos širdimi auginai. Juos mokei mylėti gyvenimą, darbą… Išaugo jaunystei sparnai. Pakilę padangėn jie krykščia, plasnoja. Seki jųjų skrydį ilgai. Ateina rugsėjis, ir vėl tave supa Mažyčių paukštukų pulkai.

***

Gražesnio žodžio nerandu Už paprastą lietuviškąjį “ačiū”, Kurį išmokėt pamokų metu Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, Už šilumą, už rūpestį, už meilę, Už tai, kad man padėjot save rast, Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.

***

Būkite kaip saulė: Savo širdžių šilumą Dovanokite ir žmogui, Ir medžiui, ir paukščiui, Ir gėlei. Būkit kaip šaltinis: Iš gerumo versmės Leiskit visiems pasisemti. Nuoširdumas, kantrybė, Švelnumas Su jumis tegul lieka gyventi.

***

Gyvenimas trumpas. Jis duoda tik tiek, Kiek mes nuo audrų Vienas kitą užstojam. Tiek meilės – kiek mylim, Tiek džiaugsmo – kiek mokam Kitų artuma pasidžiaugti

***

Jūs svajojot ir augot skirtingai, bet gyvenimas suvedė Jus. Ne į jūsų pasaulį svajingą, bet į paprastus, mielus namus. Ir dabar praeities Jums negaila, kaip negaila svajonių senų. Jūs sukūrėte didelę meilę iš gražiausių jaunystės žiedų. Tad dalinkitės Judu vargus ir to džiaugsmo mažytę dalelę, Viską viską dabar jau perpus – visą ilgą gyvenimo kelią.

***

Aukso žiedas laimės ratas Be pradžios, be pabaigos. Lai nuo šiandien šimtui metų Jūsų ranką jis papuoš. Jis primins, ką prie altoriaus Pažadėjot viens kitam, Jis įkvėps jėgų, stiprybės Atsispirt visiems vargams.

***

Ne dėl idėjų žmonės veda, Ne dėl sparnų jauniems dangus – Tiesiog mylėt puiku ir gera Pajutus skonį būt kartu. Į druską padažykit duoną Ir prisiminkit, kaip sūru, Kad nesijaustų niekas „ponu“ Tarp dviejų virtusių Vienu. Paduokit savo meilei ranką – Jai Jūsų dviejų nepakanka.

***

Visi draugai šiandien pavydi Tokios šviesios, skaisčios dienos. Jų žvilgsniai gražią porą lydi, O lūpos posmus atkartos, Linkėdamos jauniesiems laimės, Ilgų, gražių, dosnių dienų, Šiltos kaip duona meilės saulės, Pavasarių tik be šalnų!

***

Ateik ateiki Prie mokyklos slenksčio Ir atiduoki Kas sunku, netikra. Ateik ateiki Į vaikystės slėnį Čia skaisčios spalvos Ir balti šešėliai, Kurie padės užkopti Tau į kalną… Su Rugsėjo 1-ąja.

***

Ant rudenėjančio dangaus Pripieškim saulės spindulių, Kad nebeliūdintų žmogaus Rugsėjo žingsniai ir tikėkim, Dienų spalvotame fone Bus gera plaukt rudens upe. Su rugsėjo 1-ąja!

***

Vėl geltonas rugsėjo takelis Veda tave į mokyklą. Tegul jis būna šviesus, lygus ir linksmas! Būk kantrus ir ramus – ateis pavasaris, O su juo ir mokslo metų pabaiga… Su Rugsėjo 1-ąja.

***

Ar girdi – ir vėl skambutis aidi. Vadovėliuose nubudo raidės. Į klases plačiai duris atvėręs Grįžta vasaros takais rugsėjis. Ir po paslaptingą mokslo šalį Leidžiasi keliaut visi, kas gali. Su Rugsėjo 1-ąja!

***

O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir sakinys lyg užrašytas vakar Su ta pačia gramatine klaida. Su Rugsėjo pirmąja!