Tekstai su žyma ‘švelnu’

***

Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas – nuostabus …

***

Kalėdos – metas nuostabus, visi sugrįžta į namus. Kalėdos – metas toks puikus, visi sutiks gerus draugus, pasveikinkit ir jiems atleiskit, jei buvot išsiskyrę – nepaleiskit! Ir gera per Kaledas bus!

***

Išmokim atleisti, išmokim pamilti, Ant angelo sparno į dangų pakilti. Uždekim širdyse Kalėdų žvakelę, Tegul ji apšviečia kiekvieną kertelę.. Su šventom Kalėdom!

***

Kalėdų naktelę tylią pažvelk į žvaigždes.. pramerki akeles.. ir užsimiršk bent vienai stebuklų kupinai dienelei.. Lai šią dienelę tau išsipildo visos gražiausios ir slapčiausios svajonės! SU KALĖDOM!!

***

Kai niekas nemato ir niekas negirdi, Tai angelo balsas ateina į širdį. Kalėdų naktį paguodžia mus tyliai, Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli… Su Kalėdom!

***

Kalėdų šventą rytą teišsipildo norai: kad širdis mylėtų, kad svajonės nenurimtų, kad laikas neskubėtų, švelnumas lūpomis kalbėtų ir angelai sargai visur tave lydėtų.

***

Kai mažas angeliukas, Prisiglaus prie lūpų, O basakojis sniegelis Tipens į ledinę žiemos pasaką, Praverk langą.. Jauti? Kvepia Kalėdom!

***

Pamirški pilką vargą, Vien džiaugsmą prisimink, Auksinį jubiliejų Svajonėm apipink. Pažvelk, kaip storą ledą Įveiks veržli srovė… Iš naujo skrydžiui renkis, Tau prieš akis erdvė.

***

Ant stalo atvesta knyga Brandina mokslo mintį… Kasdien taisai mažas klaidas,- Toks atminty mums liksi. Pavargusi palinks galva, Kada visi jau miega. O Tu taisai, taisai klaidas – Tai mūsų gėrio pėdos. Mes kasdienybėje kalti, Dažnai užgaunam žodžiais… Nustebins puolštė tarpdury… Iš rankų kris tau rožės. Dėkojam, Mokytojui, tau Už Tavo didžią širdį. Nieks neišmokys […]

***

Sveikinu Jus mieloji mokytoja su Mokytojų diena! Linkiu ir toliau turėti jėgų mus mokyti ir perduoti savo žinias taip kaip darėte visada. Nes juk nuo Jūsų priklauso mūsų ateitis, Jūs padedate statytis gyvenimo pamatus. Ačiū!

***

Kur tu, brangus vaikystės mano slenkstis, Medinis suolas, paprastas, grubus – O leisk tau, Mokytojau, nusilenkti Už tai, kad šiandien aš esu žmogus.

***

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo suskynus… Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi tyru, Ir gyvensi ilgai, kol keliausu šioj žemėje aš.

***

Gyvenimas – nepakartojamas ir toks neilgas, Jis neša mus kaip trykštanti srovė, Ir štai plaukai tarsi šerkšnu sužvilga… Skausmingai ieškai jo tikros prasmės. Kaip greitai bėga dienos tos ratuotos – Pripildytos darbų, svajonių ir rimties. Kasdien tarsi atakon Tu eini kovoti Už šviesą, gėrį, Žmogų ateities. Tebūna visos Jūsų dienos gražios Ir skaisčios lyg pavasario […]

***

Be pastangų ir siekių Kiek toli nuplauksime gyvenimo upe? Pakrantės minioje taip paprasta pranykti. Tad raginkim kantrybę Ir pasiryžimą vaiko širdyje, Kad per žinių bangas į žydinčių dienų pilnatvę Jis galėtų nusiirti…

***

Iš Tavo rankų Išaugęs medis šaknijas ir skleidžia manyje Pažinties šakas. Iš Tavo akių, mokytojau, Išplaukia debesys, Apgaubiantys ir lydintys mane Į pasakų žemę. Iš Tavo minčių išsilieja žodžiai, Mano būčiai suteikiantys prasmę…