Tekstai su žyma ‘Susipykus’

***

Sudie, tau kelio nepastosiu, o kad mylėjau, tai ne paslaptis, daugiau šių žodžių nekartosiu, nes širdį skauda dar labai..

***

Aš vienintelė tokia pamiršta Aš vienintelė tokia vieniša Kodėl visi mane paliko? Aš nenoriu būt atstumta.. Kur Jūs mano draugai? Ateikit, būsim kartu, Laiką praleisim linksmai, Be savo problemų, bėdų..

***

Kaip man sunku Tarp šių svetimų žmonių… Kaip dabar norėčiau būt su tavim, Bet tegaliu būt kartu širdim…

***

Dingo tas jausmas, ir jau širdis ne tau daužos, ir nėra to skausmo, kuris tavim buvo sukauptas – teliko nuotraukos ir bežiūrint į jas – neapykanta ir džiaugsmas, o riedančios ašaros pildo ištuštėjusią taurę…

***

Sunku suprasti vaikino širdį.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemylėdamas bučiuoti ir mylėdamas atstumti nuo savęs..

***

Norėjau laimę dovanoti Tau, bet jau pati jos.. nebeturiu. Norėjau saulę, dangų Tau atnešti atskleistam delne, bet delnas liko tuščias. Norėjau meilę dovanoti Tau, bet Tu net to nesupratai, tik nusisukęs.. i š ė j a i .

***

Tu neprimink man to.. Kas jau praėjo, Ir nebeliesk užgijusių žaizdų. Ir aš, ir tu dėl to kentėjom.. Jei šiandien liūdna tau, Tai man – skaudu.

***

Nusimesk liūdesio skraistę, kuri nori nenori kartais aplanko.. Atverk savo gerą sielą ir išmesk nuo jos raktus, kad daugiau jos niekada neužrakintum.. Savo gerumu džiugink kitus žmones.. Kaip visada..

***

Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu, Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu. Tu negirdi – kita tau plaukus glosto Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu. Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu, Sužeistai širdžiai niekas nebaisu Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu, Bet apie tai nesužinosi tu.

***

Žinai.. viską, ką Tu sakei. Tebuvo melas. Tebuvo skausmas Ir.. ašaros. Tai netikra. Ir nebuvo. Ir nebus.. Juk buvai ir esi. Gal ir gerai, Kad pamiršau. Kad perlaužiau save. Daugiau nereiks laužytis Verkt ir kankintis. Tu – gyvenk sau Mielas.. Man teužtektų Tave pamatyt Ir akyse vėl susitelktų Ašarų kalnai.. Bet nepamiršk, kad ne be […]

***

Neapkyanta, kurią užgniaužiu savyje. Kurią juntu, kai matau tave. Šlykščios rankos, kurios lietė mane. Kupinos vilčių akys, kurios žiūrėjo į mane. Nesekiok, ir palik mane ramybėj. Taip. Labas, sekasi gerai. Atsiknisk. Kodėl negaliu tau to pasakyt. Paminėčiau vardą, bet mane laikai drauge. Pamiršk mane. Prašau. Atsiprašau, taip jau yra..

***

Kažkas šalia man kužda, Jog laikas tau sugrįšt.. Bet mano išdidumas Padarė galą tam.. Atsiprašau, mažut, Už skriaudą, Už apgaulę,.. Bet laikas man suprast, Jog tavo meilė baigės.

***

Tu patikėk aš nenorėjau, Kad mūsų meilė būtų karti. Bet jeigu, taip išėjo, Matyt mes buvom abu kalti.

***

Laimingas kas gali šypsotis, kai ašaros temdo akis, laimingas kas gali dainuoti kai plyšta iš skausmo širdis..

***

Neapykanta besikaupianti manyje, Piktai nužiūrinėjamos akys, Drebančios rankos, Pagieža širdyje, Besikaupiančios ašaros, Sunkiai nešančios kojos link tavęs.. Nesijaudink, nes visa tai sukūrei tu.