Eisim jau – girdi ? Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk : Toks labai pažystamas ir geras Tų senųjų naktų skambesys. Eisiu jau – žali klevai pasvirę Pakuždės prie vartų paslapčia Čia pirma svajojome mes gimę, Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
Tekstai su žyma ‘paskutinis skambutis’
***
Žymos: ***
Aš dar tiku, kad mes dar susitiksim. Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve. Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim. Tik įdomu, ką jausim širdyje. Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama Ir matysi veidus, artimus ir mielus Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia. Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar […]
***
Alyvoms vystant teks palikti klasę, Kurioj praleidai daug puikių dienų. Gal būt sustosi ir susimąsčius : „Nejaugi amžinai aš išeinu ? “ Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai Nešei pirmąją puokštę gėlių, o dabar Jau į senąją klasę Nieks Tavęs nepašauks varpeliu…
***
Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom. Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis. Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm, o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis. Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim, gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų. […]
