Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad […]