Iš Tavo rankų Išaugęs medis šaknijas ir skleidžia manyje Pažinties šakas. Iš Tavo akių, mokytojau, Išplaukia debesys, Apgaubiantys ir lydintys mane Į pasakų žemę. Iš Tavo minčių išsilieja žodžiai, Mano būčiai suteikiantys prasmę…
Tekstai su žyma ‘mokytojams’
Žymos: ***
Metus skaičiuojat Nuo rugsėjo lig rugsėjo. Dalinate save Nuo abėcėlės lig brandos. Kiek daug likimų Astromis žydėjo, Kiek daug sidabro smilkiniuos… Nauja ugnim vėl tavo akys šviečia, Skambučio aidu Virpant širdyje… Tu privalai juk Būti Prometėjum Su kiekviena Ateinančia diena. Galbūt todėl Nesensta Jūsų Laikas, O Jūsų žodžiuose Tėvynė ir Taika… O juk visiems visiems […]
***
Kai nubyra sidabro raselės Ir nuvysta čiobreliai laukuos, Sidabruotas šalnom Jūsų kalias Atsispindi upeliais plaukuos. Kasdien į klasę-įprastą ir jaukią, Kasdien žurnalai, daugel pavardžių Ir džiaugiatės, kai Jūsų žodžio laukia Tiek daug smalsių, žvalių akių. Čia būtų šalta, jei ne Jūsų širdis, Čia būtų tamsu, jei ne Jūsų mintis, Čia būtų liūdna, jei ne Jūsų […]
***
Už tą šypseną lyg saulę, Už geras akis, Į tą platųjį pasaulį Atvertas duris. Už tą šiltą šiltą žodį, tartą iš širdies Tegul nors rasota rožė padėkot padės…
***
Laukuos artojai sėja brandų grūdą, Kad geras derlius džiugintų visus. Ir tu, o Mokytojau, tokio būdo- Į tą laukų artoją panašus. Jaunon širdin tu sėji protą, gėrį, Ją nuo audrų ir sugai, ir gini. Priimki šiandien rudeninę gėlę Ir ačiū, kad dėl mūsų gyveni.
***
Skrenda paukšteliai į savąjį kelią, Kuriuos širdimi auginai. Juos mokei mylėti gyvenimą, darbą… Išaugo jaunystei sparnai. Pakilę padangėn jie krykščia, plasnoja. Seki jųjų skrydį ilgai. Ateina rugsėjis, ir vėl tave supa Mažyčių paukštukų pulkai.
***
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties krūva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
***
Gražesnio žodžio nerandu Už paprastą lietuviškąjį “ačiū”, Kurį išmokėt pamokų metu Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, Už šilumą, už rūpestį, už meilę, Už tai, kad man padėjot save rast, Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
***
Kuo daugiau išdalina kitiems, Tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, Neša žiburį šviesų kely. Kas ji? Mokytojo širdis. Kviečia augti dvasia ir protu, Moko būti pačiu savimi, Ji vis žadina laisvę žmonių, Ji vis ten, kur vaikystė žavi. Kas ji? Mokytojo širdis. Jai vis lemta sutikti mažus, Prisirišti prie jų ir pamilt, Užauginti […]
***
Metus skaičiuojat Nuo rugsėjo lig rugsėjo. Dalinate save Nuo abėcėlės lig brandos. Kiek daug likimų Astromis žydėjo, Kiek daug sidabro smilkiniuos… Nauja ugnim vėl tavo akys šviečia, Skambučio aidu Virpant širdyje… Tu privalai juk Būti Prometėjum Su kiekviena Ateinančia diena. Galbūt todėl Nesensta Jūsų Laikas, O Jūsų žodžiuose Tėvynė ir Taika… O juk visiems visiems […]
