Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo nuskynusi … Kaip ateina diena, iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi šviesiu, Ir gyvensi ilgai, kol gyvensiu šioj žemėje aš.
Tekstai su žyma ‘mokytojai’
***
Žymos: ***
Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom. Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis. Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm, o ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis. Tačiau mes jūsų niekad neužmiršim, gerumo jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų mūs širdyse jūs tokios amžiams ir išliksit vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų. […]
***
Tu spindėk mums lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Mums nušvieski takus per pasaulį Atminimais vaikystės dienų.
***
Ketverių metu žingsniai nutilo už durų, Tyliai sėdime suole, rimties paliesti, Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo: – Kas nutiko? – paklausė kreida nedrąsi. Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule, Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes. Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko, Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes Tik svečiais beužklysim, suradę minutę. Vis toliau ir toliau nuo vaikystės […]
