Alyvoms vystant teks palikti klasę, Kurioj praleidai daug puikių dienų. Gal būt sustosi ir susimasčius ? „Nejaugi amžinai aš išeinu ? „
Tekstai su žyma ‘mokykliniai’
Žymos: ***
Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau pirmokas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
***
Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės, Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.
***
Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.
***
Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini.
***
Už šių mokyklos durų daug takelių, Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau? Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių, Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau. Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki, Jaunystės vėjas tau neleis nurimt. Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi, O ryt su likimu išeisi susitikt.
***
Liko 100 dienų tarp klasės draugų, Liko 100 dienų tarp geltonų suolų, Vienas šimtas dienų svajomis apsuptų, Vienas šimtas dienų, kai jautiesi čia savu. Laiko jūra banguos, dienos plauks kaip laivai, Tu moksleivio dalia džiaugsiesi nebeilgai. Juokis, šėlk ir kvailiok su draugais artimais, Nes pavasarį teks atsisveikint su jais.
***
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties krūva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
***
Kuo daugiau išdalina kitiems, Tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, Neša žiburį šviesų kely. Kas ji? Mokytojo širdis. Kviečia augti dvasia ir protu, Moko būti pačiu savimi, Ji vis žadina laisvę žmonių, Ji vis ten, kur vaikystė žavi. Kas ji? Mokytojo širdis. Jai vis lemta sutikti mažus, Prisirišti prie jų ir pamilt, Užauginti […]
***
Kiekvienam gimusiam angelui Dievas užrašo ant delno LAIMĘ, ant lūpų palieka MEILĘ, širdy TIKĖJIMĄ, akyse VILTĮ. Lai Tave visad globoja mažas Angeliukas. Jei gavai šį tekstą, žinok jog kažkam esi be galo brangus.
***
Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga Jos ilgos pamokos baigėsi vis viena Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės Ir štai mes išeinam visai jau suaugę. Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų, Kad atėjo tavo tas gyvenimas, kad nebepamatysi jau draugų.
***
Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm knygas. Netyčia juoką išbėrėm Prie klasės slenškčio. Vienas kitam pažvelgiam i akis, Nepasakytų žodžių išsigandom.. Suvirpo pirštai nejučia, Kai atsisveikindami ranką spaudžiam. Jau eisim?! Taip greit?!- Dar patylėkim.. Beviltiškai nusvyra baltos tulpės, Ant suolo, kuriame vaikystę piešėm..
***
Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu, Nors išradimai, mokslas – ne mana sritis, O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu, Bet mano kelias, mano viltys, ateitis. Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių, Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių. Ir nesvarbu, kokia mana profesija, Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu..
***
Tavojoj gyvenimo knygoj Dar puslapių daugel tuščių. Reikės juos visus prirašyti Darbais, širdimi ir žodžiu, Kad noriai ją imtų skaityti Kurie po tavęs jau ateis, Už tavo klaidas ir dvejones Norės tave kaltint ir teist..
***
Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia. Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo, Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo. Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų, Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du..
