Kai rytas varvantis aukso lašais Norėjo paliesti man miegančiai skruostą. Pabudus išvydau, kad savo laiškais Nubėrei visą vaivorykštės juostą. Tuose laiškuose sudėjęs buvai Neapsakomai trapų vasaros jausmą Net mėlyną rožę man nupirkai Kad pajusčiau krūtinėje džiaugsmą… Kaip gaila, kad vasara baigės staiga Ir mėlynos rožės tikriausiai jau vysta, Bet laiškas tavasis ryto rasa Dar kartkartėm […]
Tekstai su žyma ‘meniškai’
Žymos: ***
Kiek išbarstytų Bučinių karštų! Besaikė meilė Liejasi kraštais. Mes žvakę deginam Dienos metu, Už miršdami, Jog vakarai ateis…
***
Man reikia tavo balso, kuris paguodžia Man reikia tavo rankų, kurios priglaudžia. Reikia to žodžio valandą alsią Žemė ir dangūs praeis. Bet meilė…
***
Toks tolimas kelias Nuo mano lig tavo širdies O laimingiausieji tie, kurie laimės neieško…
***
Mano laime kodėl tu liūdna? Mano meile, Kodėl tu skaudi? Mano paukšte, kodėl tu skrendi, tik į tolimą žvaigždę?
***
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
***
Tartum dievai – laimingi tie jauni… Jie šiandien visą širdį Valentinui, Visas gėles – lyg būtų amžini – Padovanos už meilę ir už vyną.
***
Sakyk, kodėl skubi akis nuleisti, Kada Tave kas kartą sutinku, Norėčiau Tau į širdį pasibelsti, Tačiau, matyt, pataikau ne laiku.
***
Jei myli – skambinki per dieną 100 sykių, tu šauki į ragelį ir šnabždėki tykiai, aistra tu žmogų mylimą svaiginki, maldauk, žadėk, grasinki ir užginki alsiai lūpas ir akis, kai jos kalbės, kai nieko nesakys ir kaklą liemenį tu surakinki rankom – te praregi akli te regintys apanka, mylėki taip lyg tūkstančiai mirčių. Tavęs čia […]
***
Mano mylimas vyre, tos žvaigždės, kur skrieja, – Tai lyg kelias Tau paukščio lemty. Tu esi mano rytas, kau laimė užlieja… Rodos, plaka tarp mūsų širdis. Neatsiejami tapo mūsų likimai, – Be Tavęs jau gyvent negaliu. Vyre mano, beribiai mūs meilės žvaigždynai Tapo mano ir Tavo keliu.
***
Kai tamsią naktį kris žvaigždutė – ištieski ranką ir pagauki ją, nes vietoj jos gal bus širdutė kuri karštai mylės Tave…
***
Į mūsų gyvenimą ateinantis ruduo Lai atneša Tau mano šilumą ir meilę. Tu man esi brangi – negali nieks atstot… Vien tik pavasarių Tavos jaunystės gaila.
***
Patylėkim abu… Tik žvilgsniai lai šešėliu vaikšto, Tegu lieka tarp bangų Ir atskrenda žuvėdros laišku. O žvilgsnių kalba nepaprasta – Aš akimis Tave bučiuoju…
***
Tu – mano pasakų skliautas žvaigždėtas, Į kurį lyg į jūrą brendu. Nepalik širdyje niekam vietos, – Aš tave paslaptingai jaučiu. Tu – mano sapno žavingoji paukštė, Skrydis vyriškos meilės, aistros. Už beribį artumą, atleiski, – Mūsų meilė ir laimė plasnos.
***
Mėlynake mano jūros banga, Tavo meilėj aš jaučiuos krantu. Savo jausmą tarsi perslą brangų Tau ant delno vis nešu, nešu… Mėlynake mano laimės žvaigžde, Mano sapno nerimą sūpuok. Valnetino dieną, mano meile, Tau už laimę noriu padėkot.
