Sako yra meile,sako ji grazi. Tai tikriausiai kol mes dar mazi, nes kai mes uzaugam, buna daug sunkiau. Bukime mazyliais,bus patiems lengviau.
Tekstai su žyma ‘meniškai’
Žymos: ***
Kam pakylejai mane lig zvaigzdziu,is kur gyvenimas atrode be galo sviesus?Gal butu uzteke tik lig debesu,is kur kritimas nebutu toks skaudus…
***
Mane vakaro vejas ismoke ilgetis. Menulis ismoke liudnuju dainų. Audringas pasaulis ismoke myleti. Bet laimes surast jame negaliu.
***
Sunku suprast vaikino sirdi.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemyledamas buciuoti, ir myledamas atstumti nuo saves..
***
Aš nežinau ar dar ištarsi man tuos žodžius „Tave Myliu“ ir nežinau ar dar mane turėsi,kai vel norėsi būt kartu. Aš nežinau ar dar likimas mus suves, ar susitiks mūsų keliai, aš nežinau ar busime drauge, geriau užmigt ir miegot amžinai… Aš nežinau ar dar Tave paliesiu ar dar galėsiu pasakyt „Myliu“ , bet aš […]
***
Tegul gimtadienis naujų jėgų širdy pasės ir pakylės, lyg laisvas vėjas, ieškot gyvenimo žvaigzdės!
***
Tiktai rožiu žiedų, Tiktai linksmų valandų, Tiktai saulės šviesos Ir laimės saldžios Gimtadienio proga Tau linki …
***
Tebūna visko. Visko žmogui reikia, O kad laimingas būtų – tiek nedaug. Jei nori, kad sėkmė ateitų, Tu garsiai, garsiai ją pašauk. Ir nebijok nusišypsoti žmogui, Rimtumo jau ir taip gyvenime gana, Tuomet pasaulis geras pasidaro, Ateis ir laimė lyg šviesi diena.
***
Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas,siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo,kam šioj žemėj gyvenai! Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos,džiaugsmo,laimės didelės, Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės.
***
Kad laime žėrintys šaltiniai Pasiektų džiaugsmo upelius, Kad rasos tyros, krištolinės Bučiuotų žiedlapius švelnius ! O jie, prie skruostų prisiglaudę, Pajutę virpėsi širdies, Viliotų žengt į erą naują, Kur gėriu upės išsilies… Kur praeitis giliai nuskendus Negrįš pro tiltus užmaršties. Džiaugsminga šypsena ant veido Ir rankos sveikinti išsities: Tegu Tavieji jubiliejai žiedais pavasariu praskrieja !
***
Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rupesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo Knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys, Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.
***
Akis plačiai gyvenimui atvėrė širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokia svajojot Po linažiedžių tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
***
Aš taip tikiu, Kad snaigės žiema krinta Kad po žiemos pavasaris ateis Aš taip tikiu Kad busi tu laiminga Tuomet ir liudesys kažkur išeis Aš taip tikiu Kad šie atneš laime Juk tau nebe 9 – neri Juk tau jau 18 – lika.
***
Į mūsų miestą neateis žila senatvė Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, – Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė, Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
***
Tie metai su vėju praskriejo, žydejo gražiausiais žiedais, Bet viskas taip greitai praėjo, Beliko tik šviesūs sapnai. Beliko dienos niūrios ir nuobodžios, Ir kasdienybės prislėgta širdis. Kuri taip trokšta laimės ir paguodos, Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
