Tekstai su žyma ‘meilė’

***

Mylintys žmonės papildo vienas kitą ir dėl to patiria pilnatvę. Meilė žmones sujungia iki sielos gelmių.

***

Ateik – kada tuščia ir šalta, kada temstant iš visų kerčių pradeda kelti galvas prisiminimų šešėliai, kada tyla užgriūva, ir nori šaukti, šaukti, kad ausyse nuo tylos nespengtų. Ateik – kada rudens rytą lango stiklas verkia, kada paukštis, kuriam nelemta grįžti, kada nublunka visos šventės spalvos… Ateik – kada kiekvienam lange saulė šviečia, kada širdis […]

***

Mano paskutinis žodis tebūnie: – aš pasitikiu Tavo meile…

***

Tavo susimąstęs veidas dažnai lanko mano sapnus tarsi lietus naktį…

***

Kai išsiskiria lietūs, Susitinka upės. Kai išsiskiria medžiai Susitinka paukščiai. Kai išsiskiria žmonės, Susitinka meilė.

***

Laukiu tavo žingsnių, Laukiu tavo balso. Laukiu tavo žodžių Ir šiltų delnų… Laukiu tavo laiško, Laukiu tavo juoko, Kaip stebuklo laukiu – Nors gerai žinau, Kad šalia gyvena, Vasara alsuoja Paslaptingas, keistas, piktas Laukime.

***

Būk apsvaigęs nuo meilės, nuo viso gyvenimo meilės!. Galbūt ir tas didysis stebukladaris Gyvenimas, apsvaigintas meilės kerų, žarsto aušras, siunčia vėjus ir audras, pasivertęs paukščiu, sklando virš mūsų kviesdamas mintimis pakilti į Dangų.

***

Tu prispausk mane, kaip atspaudą prie savo širdies, Kaip atspaudą prie savo lūpų. Nes stipri, kaip mirtis yra meilė ir nuožmus, kaip pragaras pavydas.

***

Kai rytas varvantis aukso lašais Norėjo paliesti man miegančiai skruostą. Pabudus išvydau, kad savo laiškais Nubėrei visą vaivorykštės juostą. Tuose laiškuose sudėjęs buvai Neapsakomai trapų vasaros jausmą Net mėlyną rožę man nupirkai Kad pajusčiau krūtinėje džiaugsmą… Kaip gaila, kad vasara baigės staiga Ir mėlynos rožės tikriausiai jau vysta, Bet laiškas tavasis ryto rasa Dar kartkartėm […]

***

Kiek išbarstytų Bučinių karštų! Besaikė meilė Liejasi kraštais. Mes žvakę deginam Dienos metu, Už miršdami, Jog vakarai ateis…

***

Man reikia tavo balso, kuris paguodžia Man reikia tavo rankų, kurios priglaudžia. Reikia to žodžio valandą alsią Žemė ir dangūs praeis. Bet meilė…

***

Toks tolimas kelias Nuo mano lig tavo širdies O laimingiausieji tie, kurie laimės neieško…

***

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.

***

Aš ilgokai žavėjaus žvaigždėm Ir kentėjau nuo spindulio šalto. Švelnumu pasibeldei širdin, Ir nuo šiol tau vienam ji atverta.

***

Tartum dievai – laimingi tie jauni… Jie šiandien visą širdį Valentinui, Visas gėles – lyg būtų amžini – Padovanos už meilę ir už vyną.