Gal einam mano broli kalėdoti siaurais žvaigždių paženklintais keliais kur papartynai eglių suvedžioti mįslingai šaiposi po vasaros langais. Aš gersiu bruknių vyną, kol ant lūpų nukris lašelis mėlyno dangaus ir į rasotą žolę meiliai įsisukus naktis nežinomom kryptim išplauks. Iš tūkstantojo vėjinio malūno iškris kvietinių miltų debesis, kaip mitologinis tautosakos siaubūnas pačiups nendrinį […]
Tekstai su žyma ‘Marius Budraitis’
Kalėdinis laukimas. Marius Budraitis
Aš paklydusio žvakė kreiva mėnesienos gelsvoj plokštumoj, kalno prieglaudoj žemės spalva atsispindi šešėlio kaktoj. Iš romantiškų rogių naktis Šieno glėbį ant sniego peties, gal už posūkio blaškos lemtis pasiruošusi stvert už peties. Ar stebuklų miražais tiki, povestuvinėm vėjo kelionėm, toj sušalusioj gruodžio pily pasislėpusios eglės ieškojom. Ir tikėjom kaip tiki vaikai. “Taip gražiai elegantiškai sninga.” […]