Tekstai su žyma ‘liūdesys’

***

Kai žodžiai tampa tušti, o akys kalba tyla Man liūdna žiūrėti į jas Ir matyti skausmą ir liūdesį tavo veide, Taip liūdna prisiminti, kas vyko tada, Kai lijo lietus ir buvome kartu, Kai mylėjome vienas kitą Ir viskas atrodė gražu Kol mūsų meilė nežuvo, Tame šaltame, išdavystės lietuje.

***

Mylėjau tave, bet tau to nereikėjo.. Ir tu tą gražų jausmą sunaikinai.. Visam laikui.. Ir kurio pamiršti aš negaliu.. Mylėjau, Myliu ir Mylėsiu tave.. Nors tu ir sunaikinai mūsų meilę amžiams..

***

Negrąžink man išmėtyto laiko, Išbarstytų dienų negrąžink. Tik, maldauju, į ateitį einant, Paskutinės vilties neatimk. Nebevaikščiok keliais praradimų, Neberink sudaužytos širdies, Tai, kas liko paliki likimui Gal kiti ją surinkti padės. Ji nėra iš trapaus porceliano, Gal visas suklijuosiu šukes. Ji stipresnė, nei daugelis mano Tiktai tu atitrauki rankas. Negrąžinki išvogto gyvenimo, Eik savų paklydimų […]

***

Sunku prarasti, sunku atrasti, bet dar sunkiau žinoti, kad turi, bet nerandi.. Nei žodžiu, nei minčių.. Nieko.. Tuščias baltas popieriaus lapas tik krauju pasruvusi širdis.. Neklausk, nežinau kodėl taip parašiau, gal tiesiog taip jaučiau..

***

Nekenčiu tavęs ir tų rankų, kurios mane lietė.. Nekenčiu tų lūpų, kurios taip saldžiai mane bučiuodavo.. Nekenčiu tų kerinčių akių, kurios į mane žiūrėdavo.. Nekenčiu visko, kas susiję su tavimi.. Tu sudaužei mano širdį į begalę smulkių šukių, Kurios dabar jau niekam nebereikalingos..

***

Kaip kartais sunku , kad esi.. Kaip liūdna kai nieko šiam pasaulyje tu neturi.. Kaip plyšta širdis, kai norisi apkabinti, bet negali.. Paprasčiausiai neturi ką.. Atrodo viskas pasikeičia.. Kažkas atsiranda, bet dingsta kaip žvaigždės ryte.. O tu tik liūdi ir tyli.. Tik tu žinai ką iš tiesų jauti.. O jauti tą keistą šaltį viduje.. Jauti, […]

***

Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai…

***

Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai.

***

Mums ašaros vilgo veidą, kai į paskutinį kelią išlydim.

***

Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.

***

Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.

***

Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.

***

Tik brangus prisiminimas liko, Juodas gedulas, skaudi rauda. Niekas kitas negalės pakeisti Mylimo Tėvelio niekada.

***

Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus… Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.

***

Amžiams užsimerkė Tavo akys, Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda