Tu sakei, kad gyventi sunku Netiesa – man gyvenimas – laimė Jos ne visad turiu, sutinku, Bet ji juk neateina savaime. Tad daugiau nesakyki sunku Nieko gero nebūna savaime… Jeigu mudviem lemta išsiskirti Išsiskirkime gerais draugais. Kam be reikalo draskyti širdį Smulkmenų ir priekaištų nagais. Jei priėję mūs draugystės krantą Kai jau niekas mūsų neberiš […]
Tekstai su žyma ‘liūdesys’
Žymos: ***
Tu sapnavai, kad dievas tu buvai, esi ir būsi, Ir kad įminti žemės mįslei raktą suradai … Bet Dievas tarė: „Niekas tu esi, buvai ir būsi.“ Ir niekas… nubudai.
***
Yra vienatvė, kai lieki be draugo Kurio tau niekas, niekas neatstos, Ir medis verkia vieškeliu, kur saugo Atsiminimus draugystės paprastos. Tačiau yra baisi vienatvė dviese, Kuri palaužia kaip liga sunki Kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią Tik abejingą žvilgsnį sutinki. Kai tavo skundo liūdesy negirdi Nemato sielos prislėgtos ledais Žmogus, kuriam paskyrei visą širdį, Kurį rinkais […]
***
Žiemos naktys už lango verkia Ir vėjelis medžių šlamesy. Leisk ištarti padėką už laišką Ir laimės palinkėt gyvenimo kely Ir kam tu mane pamilai Ir ištarei žodį „Draugausiu“ Juk žodis skambėjo kitaip Tas žodis skambėjo „Apgausiu“.
***
Medžių lapai kaip varis paraudo, visos gervės išskrido toli, Išsiskyrėm…Ir nieko apkaltint negaliu aš,ir tu negali… Išsiskyrėm…Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis, o vis tiek man sapnuosis ne karta mėnesienoj bendri vakarai. štai dabar sunkus debesys plaukia atsisėdus prie lango liūdžiu, o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu… Ir man noris mokytis, […]
***
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu – laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negrįši Kaip iš stoties išvykęs […]
***
Išeini… Į kitos gražesnį pasaulį – kaip žaislas, spindintis ir mylimas. Kaip laužo ugnis, kuri šildė mano geliančias rankas… Kaip tolimas pasakų laivas, kurio nesiliausiu sapnavus… Ir pabūsiu aš kukčiodama – ir vėl nieko nėra… Tik pagalvės ir lubos, tik stalas ir knygos. Išeini… Bet sugrįši… Gal rytoj, gal po daugel metų… Sugrįši…
***
Bėga metai, Bėga laikas, Kai tave pamilau, Buvau dar vaikas… Bet dabar as supratau… Kad laikas judėt toliau… Ir nesakyk , Kad viską ką aš sakiau melavau, Netiesa, aš tikrai tai jaučiau. Bet jausmai išblėso … Dingo akyse ugnis, Pamačiau aš kitą, Ir vėliai pražydo širdis.
***
Didžiausias skausmas ne tada Kai durklas perveria krūtinę. Didžiausias skausmas tik tada, Kai žūva meilė pirmutinė.
***
Ir gėlės, ir medžiai, Tau ošia tik meilė Kol kas ir manoji Tau meilė dar oš. Ji oš ir rytoj, Ir poryt ji dar oš, Bet Jei ja pamirši Tebūna savos Mūsų meilės prisiminimas gražus.
***
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.
***
Ne, ateisiu. Aš tikriausiai dar ateisiu. Tuo tik niekas netikės.Galbūt piene išsiskleisiu…
***
Sudie, nesusitiksim niekad, svajonė buvo netikra, ir kaip galėjau aš tuo patikėti, tikriausiai čia kalta mano durna galva, pats laikas butu jau pabust iš šito sapno ir susivokti pagaliau, manęs tu nemylėjai niekad, tada aš savo širdį sudaužiau… Tavo didelės akytės Nuolat mano mintyse, Tavo nuostabias lūpytės Aš sapnuoju sapnuose:)
***
Dabar vistiek… Daugiau kartu nebūsim, Nesidalinsim rūpesčiais, džiaugsmais… Ir tavo lupos neberas jau mano lupu, Ir nebežaisi tu manais plaukais… Dabar vistiek… Daugiau jau tavo rankos Neglostys mano skruostų ir pečių… Gal susitiks, Gal susitiks dar mūsų akys… Bet mums bus nejauku.
***
Kaip norėčiau tave dar kartą pamatyti, Tiesti ranką, žvelgti į akis. Ir tyliai tyliai pasakyti, Kaip kenčia be tavęs širdis…
