Tekstai su žyma ‘liūdesys’

***

Tos ilgos naktys be mėnulio, padangėj pilna debesų, bet niekada aš netikėjau, kad be tavęs bus taip sunku!

***

Viskas…aš tave praradau viskas…nebus jau nieko daugiau išėjai, palikai ir iskaudinai išėjai nepasakes sudie… palikai tik skausmą ir ašaras palikai man žaizdas širdi juk daviau aš tau meilę ir šilumą tai kodėl gi mane palikai? dovanojau tau savo širdy… …kaip matau, tau to buvo mažai.

***

Ko tu klausi ? Prašai neliūdėti ? Kam ieškai kas dingo seniai ? Juk tu pats man neleidai mylėti, O dabar vėl kažko atėjai…

***

Mes išsiskirsim ir daugiau nesusitiksim, kad patikai tu man ne paslaptis. Per daug karštai turbūt mylėjau galvojau ištisas dienas naktis. O meilė kaip gražiai ji skamba bet mano širdyje tuščia vieta, tu pasirodei mano gyvenime trumpam ir vėl dingai kaip tas šešėlis tamsoje. Kad myliu tave nepaslaptis. Gal nepatiko mano vardas, liūdnas juokas. Gal nemokėjo […]

***

Ta svajonė, kur buvo manyje. Kur padėjo gyvent Svajot ir mylėt Tave – Jos nebėra… Užglaistei savą neapykantą man, Už tai, ką jutau, Būdama šalia Myliu Tave, Giliai viduje…

***

Sudie, nesusitiksim niekad, svajonė buvo netikra, ir kaip galėjau aš tuo patikėti, tikriausiai čia kalta mano kvaila galva, pats laikas būtų jau pabust iš šito sapno ir susivokti pagaliau, manęs tu nemylėjai niekad, tada aš savo širdį sudaužiau…

***

Nekenčiu, kaip kalbi su manim, kaip nešioji plaukus. Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane. Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis. Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eilėraščiu. nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenčiu kai meluoji. nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų. Nekenčiu, kad nepaisai manęs. Nekenčiu, kad […]

***

Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų Ir rinktų trupinius jau paliktus kitų. Ji išdidi, nors alkana bastytųsi, Kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.

***

Draugai – kokie jie būna žiaurūs, O kartai švelnūs ir geri Draugai – kokie jie būna brangūs, Kai kažkodėl jų netenki.

***

Kam baltuoja alyvos šakutės, Jei manęs tu mylėt negali! Kam tos niekšiškos priesaikos tavo Jei tu kitą merginą myli? Kam gyventi, jei viskas praeina? Kam mylėti, jei meilė – kančia? Kam pasakius „Karštai myliu tave“, Po kiek laiko atšauti „Jau ne“.

***

Laiškai suplėšyti , gražintos nuotraukos, Net veido bruožai dingę atminty Kodėl tada prisiminimų nuotrupos Taip skaudžiai sujuda širdy.

***

Pasibučiuokim, ir geros kloties Manęs nelauk; užmirški, jog buvau, Ir aš džiaugiuosi iš visos širdies, Kad taip sėkmingai laisvę atgavau. Sudie, – nebeminėkim padažų O jei kada ir susitiksim mes, Te bus išdildęs laikas iš veidų Visas tos meilės buvusios žymes.

***

Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grįžti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.

***

Širdis man verkia: tavo sielą Suprasti vienas aš galiu, Bet skirta eit man, mano miela, Kitu gyvenimo keliu. (Maironis)

***

Tu netiki, kad aš prasta Ir mintyse tu vėl mane atrasi. Tik aš jau būsiu gal kita Ir tu kitaip mane suprasi!