Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka.
Tekstai su žyma ‘liūdesys’
Žymos: ***
Jei dar įmanoma tave paguosti, Žinok, kad širdys mūsų gedi su tavim. Tik žmogui skausmą pažaboti, Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.
***
Kapų tyla ir juoda žemelė amžinam poilsiui priglaudė mylimą… Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jo artimiesiems.
***
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.
***
Visos mūsų maldos kasdieninės, Viešpatie, duok tėviškės dangaus… Tik tenai pailsusios krūtinės, Po visų kelionių atsigaus.
***
Jūs likote tarsi kažko netekę, O juk, tiesa – netekote tiek daug. Uždekite širdy dar vieną žvakę Ir atsitieskite skausme.
***
Nors drasko širdį skausmas, abejonės, Nepulk į neviltį – ji pragaištinga.
***
Nebeišgirsit jau daugiau tėvelio balso, Tik paliks atminty jo žodžiai ištarti. Užgeso mielos akys, nusviro darbščios rankos, Ir paliko vien sielvartas širdy.
***
Netektis. O gal žvaigždė? Išsivedė brangiausią žmogų. Lemtis. O gal gyvenimas? Paliko begalinį skausmą.
***
Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, Prisikelti amžiams aš nebegaliu.
***
Ilgas kelias dar buvo keliauti, Bet kodėl Tu taip greit pražuvai? Gyvenimui vainiką pynei, Bet nebaigtą jį palikai.
***
Tokia skaudi ir netikėta ši mirtis. To sopulio niekam neišmatuoti. Gyvybės kainą žino tik mamos širdis, Kuri nemoka imti, o tik duoti.
***
Mirtis skausminga ir beskausmė būna, Gyvenimas be skausmo – niekada. Ir jeigu toks gyvenimas sugriuvo, Tai tik likimo, ne žmogaus klaida.
***
Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, Dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, O aidas atkartojo kaip trumpai.
***
Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso, dangus tik žėri amžinai. Tu sušukai esu – mes esam, o aidas atkartojo kaip trumpai. (V.Aistis)
