Kodėl kai myli, jauti ir skausmą ? Kai persekioja mintys juodos, baimė jį prarast ? Kodėl, kai jausmas turėtų suteikt sparnus, jis bloškia žemyn ir trypia, trypia svajones …
Tekstai su žyma ‘liūdesio žodžiai’
Žymos: ***
Rudens dvasia Pavargusi plevena Voratinkliais pavirtusiais Drugiais… Tava širdis šįryt te saulę mena, Kur pajūry Pasklidus gintarais…
***
Viena Naktį Mėnulis Paklausė : – Jei Jis Verčia Tave Verkti, Kodėl Jo Nepalieki? Aš Atsakiau : – Mėnuli, O Tu Kada nors Paliktum Savo Dangų ?
***
“Skauda” – tai ne tas žodis. Gelia. Drasko. Plėšia širdį lauk. “Verkiu” – ne tas žodis. Raudu. Aimanos mano atsimuša į šaltas sienas, aidu sugrįžta atgal. Tegul ateis ta diena, kai išmoksiu šitą pamoką. Tik neprižadu, ar dar kažką jausiu tą dieną – taip tampama akmeniu.
***
Daužos durys – Varstos langai – Amžina tamsa, saldūs kerai. Čia laiko nėra, jis tarytum sustojęs, nors tiesa Tavim abejojęs… Žvarbus lietus, šaldo jausmus… Lango stikle matysiu Tave… Juodoj tamsoj žvaigždės žibės, vaško šiluma per kūną nubėgs… Ir sustingęs kraujas drebėti pradės… Nepamirštamų akių grožis raudonoj nakty melą atspės… Paibaigs ir vėl prasidės…
