Tekstai su žyma ‘jubiliejus’

***

Ne, širdis nesensta ir nežyla, Jeigu ji turtinga ir dosni. Lyg saulės spinduliuos sušyla Tie, kuriems gerumą dalini. Aštuoni dešimtmečiai praėjo, Širdy gerumo neužgniaužė, Ir jis išsaugotas tarp vėjų Visus dar šildo, tarsi laužas.

***

Žmogus nepakeičiamas laike, nepakartojamas žemėje. Kiekvienas skleidžia gyvenime savo šviesą – ryškią ar blankią, tačiau ypatingą. Istorija skaičiuoja šimtmečius, žmogus – metus, valandas, dienas. Skubanti sekundė skaičiuoja žmogaus metus. Tau suskaičiavo 50. Tai ir daug ir mažai. Daug, jei matuosime nuveiktais darbais, mažai, jai kalbėsime apie žmogaus amžių. Na ir kas, kad 50. Tai tik […]

***

Pusę amžiaus drauge- Ir džiaugsme, ir varge- Lyg akimirka metai Prabėgo… Na tai kas, kad Sunkėja vis metų našta- Širdyse liks pavasariui Vietos…

***

Gerumas – tai dalykas, kuri duodame nesitikedami atlygio. Meile – tai jausmas, kuris skiria zmogu nuo daiktu. Viltis – tai postumis i prieki. Stiprybe – gebejimas nepasiduoti ir buti atrama kitiems. Laime – tai busena, kai is veido nedingsta sypsena. Supakuoju sias grozybes ir siunciu Tau, gimtadienio proga!!!!

***

Paversk svajones į tvirtybės tiltą, keturiasdešimt švyti su aušra ! Neleisk likimui kryžkelėj apvilti, Bet ąžuolu šlamėki visada. Ne visos audros nuoskaudas palieka Po jų sušvinta mėlynai dangus… Tegu tikrove virsta tavo siekiai, Lai negandų tavam kely nebus.

***

Ketvertukas duonos – tai dosnusis stalas, Ketvirtis asocio – atgaivins Tave, Ketvirtasis kampas – tai jau visas namas, Ketvirta savaite – darbu pabaiga. Ketvirtis likimo – vandenyno krastas, Ketvirtis nuo simto – tai pati pradzia. Ketvirtis jaunystes – tai tik meiles pastas… Ir toli uz saules visko pabaiga. Mazas Jubiliejus Dvidesimt penktieji – Lai sampanas […]

***

Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, – Ne kartą plovė ašaros akis, Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla, Ir plaka nerami širdis. Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja Tarytum paukščiai į šiltus kraštus, Naują jėgą jie dovanoja. O dienos verčia štai naujus lapus … Tegul jos būna saulėtos ir šviesios Be debesėlių, be pilkų audrų Ir […]

***

Palydėjai 17 – us savo gyvenimo metus, ir pradėjai 18 – us… Atrodo, tiek daug!..Bet neliūdėk, visko dar bus: ir džiaugsmo, ir laimės, ir meilės netruks. Bet iš visko sugebėk atsirinkti tai, kas tikra bei reikalinga, ir atsisakyk to, kas žmogui nepriimta.

***

Žmogus sukūrė dainą, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta… Žmogus sukūrė meilę, ji ateina, išeina, ir vėl sugrįžta. Žmogus sukūrė žmogų, jis ateina, išeina ir nebegrįžta… 19 – ieji taip pat nesugrįš… Tad nugyvenk juos taip, kad prisimintum visą gyvenimą.

***

Kasmet po išminties dalelę, po tyro džiaugsmo lašą, po laimės ir tiesos kruopelę Tau metai kantriai neša. Šiandieną pamatyt gali, kiek turtų jie sudėjo – Tau dovanojamas gražus 40-asis JUBILIEJUS !

***

Lyg pavasario upė išsiliejus krante Tau gyvenimo potvynis plūsta ir plūsta: Tai jaunystės miražais, tai visatos erdve. Tai fantazijų skliautais, kur siekių netrūksta. Ši bekraštė gelmė tarp garbės ir likimo Traukia Tavąjį laivą nematyto pažint. Pasirinkti Tau leista tarp laimės kūrimo Ir galėjimo viską beprasmiai pamint… Te lemtingosios jėgos niekada neapleis Ir jaunystės svajonės dabar […]

***

Kaštonų pumpuruos tokia švelni gyvybė Tartum Jaunystės siela medyje gyvens… Tai laimė suvešėjus žieduose mažytė — Lyg iš šventyklos sauja gėlojo vandens. Bet apkabink gyvenimą kaštono rankom Ir gerk svajonių pieną sielos spinduliais. Dvidešimtmečio siekiais kilk į laimės dangų, Pavasariu Tu į gyvenimą išeik! Tau dvidešimt puokščių, Tau dvidešimt tostų Palydint į naują gyvenimo uostą.

***

Nuostabus gyvenimo žvaigždynas Barsto Tau po kojom laimę. Gal kažkas dar net nemigęs- Tau seniai jau jau šypsos laimė. Nepažinki niekad išdavystės, Nežinoki pavydo karaus- Tavo klestinti jaunystė Tikro džiaugsmo nuolat lauks. Būki ten, kur skamba jaunas juokas, Tarp bičiulių ir tikrų draugų. Ten, kur baltos gulbės šoka Aštuoniolikoj sapnų. Sveikinam Tave ir laimės linkim […]

***

Tas magiškas daiktas – smėlis. Jis skaičiuoja laiką rodydamas mūsų laikinumą, kai spaudžiame jį saujoje. Jis neleidžia pamiršti kad gyvenimas sunkus, kai trina pėdas minant smėlėtais takais. Jis įrodo kokie gali būti ikyrūs maži dalykai, kai lieka smėlio bate. Jis parodo kaip menkniekiai gali skaudinti, kai bent viena smiltelė papuola I akį. Tačiau nereikia pamiršti, […]

***

Sustok šią minutę. Atsisuk, pažiūrėk atgal. Kaip greitai bėga dienos, kodėl jaunystė išsiklaidė tarytum rūkas po pievas, žiūrėk – mokyklinis suolas atsisveikina su tavimi. Taip, tau 18-lika, tai gražus jaunystės žiedelis, bet ir pirmi žingsniai į platų gyvenimą, tikrąją prasmę.