Tekstai su žyma ‘Irena Degutytė’

***

Motina tyliai užgimsta mergytėj, kai ji švelniai paima lėlę ant rankų. Motina tyliai užgimsta mergytėj, kai ji paleidžia iš delniuko žalią žiogelį namo, nes jo mamytė laukia. Motina tyliai užgimsta mergytėj, kuri glosto kačiuką, -tai ji o to glostys kiekvieną, kuris jos tą akimirką reikalingas. Kai liečia gėlę – nujausdama, kai tokią gėlę kažkada ims […]

***

Mes visi išėję iš vaikystės Mes visi iš pasakų šalies Rūpestingų rankų mes išvystyti Pakelti virš žemės didelės Tik vaikystės pasakai nutilus Pasijuntam skaudžiai dideli. Irena Degutytė

***

…Žmonės, žmonės … Nueina – ateina, Kiek praminta takų ! Viskas pirkta gyvenimo kaina, Viskas baisiai brangu… Irena Degutytė