Geri sveikinimai » eilėraščiai vaikams

Baimė. Robertas Gustatis

admin — Tue, 13 Dec 2011 21:38:54 +0000

Štai mama labanakt linki,
Ir užgęsta žiburys…
Žengia ji tylučiais žingsniais,
Tyliai užveria duris…
Tuoj iš kampo – ten, kur stovi
Kibiras ir šepetys-
Išlenda nykštukas storas,
Blizgina tamsoj akis…

Tarp užuolaidų, už lango,
Skrenda ragana juoda,
Plaikstos vėjy paslaptingai
Didelė tamsi skara…
O ant stogo – aš prisiekiu:
Kelia puotą slibinai!
Na ir kur tas rytas dingo!?
Kada baigsis tie kerai!?

Rogutės. Kazys Jakubėnas

admin — Wed, 30 Nov 2011 15:06:52 +0000

Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio
Rogutes.

Nuo kalnelio
Važiavau,
Už karklelio
Užkliuvau.

Už karklelio
Užkliuvau,
Iš rogučių
Išvirtau.

Mes piešiam žiemą

admin — Sat, 19 Nov 2011 13:07:58 +0000

Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.

Jie žiemos nebijo-
Į svečius ją kviečia:
– Eikš, balta žiemuže,
Mes tave nupiešim.-

Ir per visą dieną
Nėjo jie į kiemą-
Rūpestingai piešė
Šaltą baltą žiemą.
Justinas Marcinkevičius

Aš buvau pipiras. Justinas Marcinkevičius

admin — Wed, 16 Nov 2011 17:53:40 +0000

Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.

Lovoj ankšta. Kai guliu,

Išsitiesti negaliu.

Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.

Tėtės batais apsiaunu –

Per ankšti. Nepaeinu.

Justinas Marcinkevičius

Eilėraštis vaikams. Sapnas

admin — Wed, 16 Nov 2011 17:50:27 +0000

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau.

– Ką gi tu matei Mėnuly?

– Ten saldainių krūvos guli,

Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų –

Vos gali paeit – slidu!

Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo…

Bet pažadino mamytė:

Pusryčiai ant stalo…

Justinas Marcinkevičius

***

admin — Sun, 28 Aug 2011 11:30:03 +0000

Žiema
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago.
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Už lango pamatė daug sniego.

***

admin — Sun, 07 Aug 2011 12:19:49 +0000

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta, balta – kur dairais –
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas –
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.

Apie trečią brolį Joną –
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę – žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.

Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal! –

Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu –
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.

Našlaitėlė gero būdo –
O jos pamotė pikta …
Bet… senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.

S. Nėris